Neuroedukacija – viena iš neuromokslų sričių, siekianti atsakyti kaip ir kokiais metodais galima padėti žmogui keisti požiūrį, mąstymą ir elgseną. Kaip ir kiti neuromokslai, remiasi neurobiologo Giacomo Rizzolatti teorija apie veidrodinius neuronus ir naujausiais tyrimais apie tai, kad žmogaus psichika yra labili ir paslanki (M.Mendelė-Leliugienė, 2016). Neuroedukaciniai metodai – specialūs metodai, kurių pagalba galima:
- pastatyti tiltą tarp žmogaus sąmonės ir pasąmonės;
- pasiekti žmogaus būsenos singuliarinį tašką;
- plėtoti prigimtines galias saviugdai ir kūrybingumui;
- išugdyti naujas smegenų asociacijas bei naujus sąlyginius refleksus ir tokiu būdu padėti žmogui keisti požiūrį, mąstymą ir elgseną (M.Mendelė-Leliugienė,2016);
- padėti žmogui greičiau suvokti, įsisavinti ir įsisąmoninti didžiulius kiekius įvairios rūšies informacijos apie gyvenimą. Pavyzdžiui: orumas, tolerancija, ribos, takoskyra tarp gėrio ir blogio, santykių sąveika ir t.t.
