Gestų kalba – tai tiltas tarp girdinčiųjų ir kurčiųjų, o Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto lietuvių gestų kalbos studijų programos studentai yra tie žmonės, kurie išmoksta tiesti tiltus bei sugriauti sienas tarp kurčiųjų ir girdinčiųjų pasaulių. Vilniaus kolegija – vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, kurioje rengiami lietuvių gestų kalbos vertėjai. Ši studijų programa unikali ir dėl to, jog nuo studijų pradžios studentai stengiasi susipažinti su kurčiųjų bendruomene. Per visą studijų programos gyvavimo laiką parengta daugiau nei 100 lietuvių gestų kalbos vertėjų.
Šiemet Vilniaus kolegija mini šios išskirtinės studijų programos 10-metį. Ta proga š. m. gegužės 17 d. vyko konferencija „Gestų kalbos vartojimas ir mokymas Lietuvoje“. Renginyje dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė R. Leonavičienė, gestų kalbos vertėjų centrų direktoriai ir darbuotojai, kurčiųjų jaunimo organizacijų pirmininkai ir nariai, kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrų vadovai ir darbuotojai, Surdologijos centro specialistai, lietuvių gestų kalbos mokytojai, Vilniaus kolegijos vadovybė bei gestų kalbos dėstytojai ir studentai.
Švęsdamas lietuvių gestų kalbos vertimo studijų programos 10-metį Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultetas pradeda vykdyti ES FS finansuojamą projektą, „Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto ryšių su socialiniais partneriais stiprinimas suteikiant lietuvių gestų kalbos mokytojams kvalifikaciją“.
Klausos negalią turintys vaikai dažniausiai neturi galimybės išmokti gimtosios lietuvių gestų kalbos iš tėvų, kai tėvai yra girdintys. Šią teisę paprastai užtikrina kurčiųjų ugdymo įstaigos, konkrečiai lietuvių gestų kalbos mokytojai. Šiuo metu gestų kalbos mokytojams reikalavimai vis didėja – anot Švietimo ir mokslo ministerijos, bendroji gestų kalbos dalyko programa artimiausiu metu kis. Planuojama rengti lietuvių gestų kalbos baigiamąjį egzaminą/brandos egzaminą. Taigi gestų kalbos mokytojų taip pat laukia nauji iššūkiai.
Kurčiųjų ugdymo įstaigose gestų kalbos mokytojų poreikis tendencingai didėja dėl ES socialinės politikos, skatinančios lygių galimybių plėtrą mokymosi visą gyvenimą proceso metu. Europos Sąjungos patirtis rodo, kad integruotai besimokantiems mokiniams su klausos negalia taip pat svarbu suteikti galimybę mokytis gestų kalbos (kaip gimtosios arba antrosios).
Taigi, pagrindinis projekto „Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto ryšių su socialiniais partneriais stiprinimas suteikiant lietuvių gestų kalbos mokytojams kvalifikaciją“ tikslas – sukurti kvalifikacijos tobulinimo programą mokytojams ir pedagogams, siekiantiems įgyti lietuvių gestų kalbos mokytojo kvalifikaciją. Iki šiol nė viena aukštoji mokykla nerengė lietuvių gestų kalbos mokytojų, šis projektas užpildys jau keletą dešimtmečių esančią spragą.
Lietuvių gestų kalbos mokytojo kvalifikacija leis mokytojams, pedagogams dirbti su kurčiaisiais ar neprigirdinčiaisiais įvairiose švietimo, mokymo įstaigose. Įgiję šią kvalifikaciją lietuvių gestų kalbos mokytojai galės siekti aukštesnės pedagoginės kvalifikacijos pripažinimo, t. y. taps visaverčiais LR ugdymo sistemos vykdytojais. Lietuvių gestų kalbos mokytojo kvalifikaciją planuojama suteikti 46 mokytojams ar pedagogams pagal parengtą kvalifikacijos tobulinimo programą.
Įgyvendinęs šį projektą Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultetas taps pavyzdžiu kitoms Europos šalims gestų kalbos didaktikos mokymo srityje.
Lietuvių gestų kalbos vertimo studijų programa – viena iš dažniausiai atsinaujinančių. Aktyviai bendradarbiaujant su Lietuvos kurčiųjų draugija, šalies gestų kalbos vertėjų centrais stengiamasi studijų programą tobulinti atsižvelgiant į rinkos poreikius bei pokyčius. Pastaruoju metu gestų kalbos vertimo paslaugos imamos teikti nuotoliniu būdu, t. y. per Skyp‘ą ar telefoną. Į šiuos pokyčius reaguojama operatyviai ir studijų programa praturtinama skirtingų vertimo būdų.
„Studentams siekiame operatyviai perteikti vertimo naujoves. Kita vertus, stengiamasi kiek įmanoma perimti gerąją gestų kalbos ir gestų kalbos vertimo mokymo patirtį iš kitų Europos valstybių. Pavyzdžiui, šiuo metu vyksta Europos kalbų centro projektas, siekiantis, kad gestų kalbos mokymas vertėjams Europoje remtųsi bendraisiais Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertimo metmenimis. Tai bandome pritaikyti ir Vilniaus kolegijoje vykdomoje lietuvių gestų kalbos vertimo studijų programoje“, – sako Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto Filologijos katedros vedėja Vaiva Juškienė.
