LR švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento švietimo pagalbos skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė kalbėjo apie įtraukties švietime teisines prielaidas ir praktines jų įgyvendinimo kryptis. „Plėtojant demokratiją, siekiant pašalinti teisines kliūtis švietime lygiomis teisėmis dalyvauti įvairių galių, įvairių ugdymosi poreikių turintiems asmenims, 2020 m. birželį buvo priimti Švietimo įstatymo pakeitimai. Jie įteisino įtraukties švietime principą, panaikino atskiras asmenų grupes leidusius diskriminuoti straipsnius, nustatė tinkamų sąlygų kiekvienam besimokančiajam kūrimo sąlygas. Švietimo įstatymo pakeitimai visa apimtimi įsigalios nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Iki to laiko turime sutelkti visas pajėgas – mokslininkus, vietos politikus, mokyklų vadovus, pedagogus, mokyklų bendruomenes atlikti svarbius parengiamuosius darbus, kad kiekvienas vaikas galėtų ugdytis kartu su savo bendraamžiais jam artimiausioje ugdymo įstaigoje įtraukties būdu. Turime veikti šiomis kryptimis: nuostatų į įtrauktį švietime stiprinimas; pedagogų kompetencijų plėtojimas ugdyti įvairių ugdymosi poreikių turinčius mokinius; studijų programų, skirtų rengti pedagogus, atnaujinimas; švietimo pagalbos teikimo modelio veiksmingumo didinimas plėtojant pagalbos teikimo formas ir aprėptis; fizinių ir informacinių mokyklų aplinkų pritaikymas pagal universalaus dizaino principus.“ – teigė ministerijos atstovė.
Plenarinius pranešimus papildė ne mažiau vertingi kitų mokslininkų bei praktikų pranešimai.
Liepojos universiteto profesorės Linda Pavitola ir Dina Bethere pristatė mokytojų požiūrio į inkliuzinį ugdymą Latvijoje ir Lietuvoje pilotinio tyrimo rezultatus. Pasak jų, „Veiksmingas įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas yra glaudžiai susijęs su mokytojų profesinių funkcijų išplėtimu, kai ypatingas dėmesys skiriamas asmeninės kompetencijos ir mokytojų požiūrio aspektams. Mokytojai yra laikomi pagrindu kuriant įtraukias, socialiai teisingas ir demokratiškas mokymosi bendruomenes, be to, asmeninė kompetencija ir požiūris yra labai svarbūs ugdant būsimus mokytojus, iš kurių tikimasi, kad jie galės panaudoti žinias, įgūdžius ir nuostatas, palaikančius įvairių besimokančiųjų ugdymą.“
