Antra konferencijos diena buvo skirta tėvystės įgalinimui bausmės atlikimo vietose aptarti. Ją pradėjo Zuydo taikomųjų mokslų universiteto (Nyderlandai) dėstytojas, Tarptautinės tėvystės studijų programos koordinatorius Wim Goosens. Tyrėjas apžvelgė į tėvus, jų interesų atstovavimą orientuotos organizacijos bei socialinio darbo bruožus pranešime „Kuriant į tėvus orientuotą požiūrį: tėvų poreikių atliepimas“. Pranešėjas pristatė įvairiose Europos šalyse veikiančios Tarptautinės tėvystės studijų programos veiklą, siekiant pakeisti hierarchinį įvairių specialistų santykį su tėvais į labiau lygiavertį, dialogu grįstą bendradarbiavimą. Džiugu, kad šioje programoje Lietuvai atstovauja Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultetas. Docentas dr. Maciej Bernaciewicz ir dr. Ewa Bielska iš Katovicų Silezijos universiteto (Lenkija) skaitė pranešimą „Tėvo įkalinimo pasekmės šeimai – teorija ir empiriniai duomenys“. Jie išsamiai aptarė tėvų įkalinimo pasekmes šeimai ir vaikams tiek iš įvairių teorinių perspektyvų, tiek ir remdamiesi atlikto tyrimo duomenimis. Vieno iš tėvų įkalinimas, anot autorių, pablogina šeimos ekonominę situaciją, didina šeimos socialinės izoliacijos ir stigmatizacijos riziką, blogina šeimos narių santykius ir jų psichologinę būseną, užkrauna papildomų atsakomybių laisvėje likusiam motinai ar tėvui. Po pranešimo vykusioje diskusijoje, kurioje nuotoliniu būdu dalyvavo ir kiti užsienio pranešėjai, aptartas svarbus tarpinstitucinio bendradarbiavimo aspektas, siekiant suteikti pagalbą įkalintų tėvų vaikams ir šeimai. Diskusijos metu paaiškėjo, kad tarpinstitucinis bendradarbiavimas vyksta gana vangiai, ypač Rytų Europos šalyse; globos įstaigose atsidūrusiems įkalintų tėvų vaikams ne visada organizuojami susitikimai su atliekančiais bausmę tėvais.
Mari Rinta iš Suomijos Probacijos rėmimo fondo pranešime „Tėvystės stiprinimas įkalinimo įstaigos viduje ir už jos ribų: Suomijos kalinių reintegracijos į visuomenę palaikymo praktika“ pristatė įvairias Suomijoje organizuojamas šeimos ryšių tarp įkalintųjų asmenų ir jų šeimos narių palaikymo praktikas. Pranešėja pabrėžė, kad šeimos ryšių palaikymas yra viena esminių kalinių resocializacijos ir pakartotinio nusikalstamumo prevencijos priemonių, tad Suomijoje itin daug dėmesio skiriama šiems santykiams išlaikyti. Pranešėja pristatė įvairiapusę Probacijos rėmimo fondo veiklą, siekiant kalinių reintegracijos. Įgyvendinant tai, Suomijoje 4–5 kartus per metus organizuojamos šeimos stovyklos gamtoje, pavyzdžiui, pajūryje. Į stovyklas vežami Baudžiamųjų sankcijų agentūros atrinkti kaliniai ne tik praleidžia laiką su savo šeima, bet ir yra konsultuojami dėl įvairių šeimos gyvenimo, santykių su partneriu ir vaikais klausimų. Be įvairių finansavimo šaltinių šios stovyklos finansuojamos ir iš mokesčių, surinktų iš lošimo organizatorių.
Inga Norkutė-Mueck iš Paramos vaikams centro (Lietuva) skaitė pranešimą „Efektyvios tėvystės programa Lietuvoje: teorinė paradigma ir sudedamosios programos dalys“, kuriame apžvelgė centro sukurtas ir įgyvendinamas pozityvios tėvystės programas. Pranešėja taip pat išsamiai aptarė Paramos vaikams centro vykdomą Efektyvios tėvystės programą. Wojciech Emerling, Jastšembo Zdrujaus, kalėjimo (Lenkija) direktorius, pranešime „Suplanuota tėvystė: į tėvų integraciją orientuota korekcinė programa“ išsamiai pristatė Lenkijos kalėjimuose vykdomos kalinių socialinės reabilitacijos programas bei Jastšembo Zdrujaus kalėjime įgyvendintą tėvystės įgūdžių ugdymo programą „Mylėk, neatstumk! Neįgalumo psichologiniai aspektai – sąmoninga tėvystė“. Agnė Grušauskaitė, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos psichologė ir Vilniaus kolegijos dėstytoja, skaitė pranešimą „Tėvystės įgalinimas laisvės atėmimo vietoje: nuteistųjų poreikiai ir pagalbos šeimai galimybės“. Ji apžvelgė nuteistųjų vyrų šeimyninių santykių ypatumus, aptarė, kaip šiuos santykius yra paveikęs nuteistųjų vyrų vaikystėje turėtas nevisavertis ryšys su savo tėvu, smurtinių santykių šeimoje patirtis, perduodama iš kartos į kartą, galiausiai vyriškumo sampratos ir vyro socialinio vaidmens ryšys su tėvo vaidmeniu ir samprata. Nevisaverčiai santykiai šeimoje ne tik traumuoja vaiką, bet ir tampa vienu iš rizikos faktorių, galinčių paskatinti būsimą vaiko nusikalstamą elgesį. Anot pranešėjos, „įkalinimas dažnai tampa gera proga atkurti pozityvius santykius su savo šeima“, todėl tėvystės motyvacijos ir įgūdžių stiprinimas įkalinimo įstaigoje yra svarbus ne tik sėkmingos kalinių resocializacijos veiksnys, bet ir būtina prevencinė priemonė, sprendžiant įvairias įkalintų tėvų vaikų ir ypač sūnų problemas. Pranešimą „Tėvystės įgūdžių ugdymas kalėjimo sąlygomis: žvilgsnis iš arčiau“ skaitė Odeta Šakėnaitė, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos psichologė. Ji išsamiai aptarė Pravieniškių pataisos namų Resocializacijos skyriaus psichologių vykdytą tėvystės įgūdžių ugdymo programą, skirtą vaikų turintiems nuteistiesiems.
