Tarp įkalinimo įstaigose dirbančių socialinių darbuotojų ir įkalintų asmenų turėtų užsimegzti „lygiavertis edukacinis ryšys, dialogas, įtraukiantis į edukacinį procesą abi puses“, kalėjime turi pradėti kurtis „besimokančiųjų bendruomenės“ („learning communities“).
Dr. Gintautas Sakalauskas skaitė pranešimą „Nuteistųjų resocializacija Lietuvoje: tarp sovietinės tradicijos ir šiuolaikinių iššūkių“. Mokslininkas išskyrė sovietinei totalitarinei sistemai būdingus bruožus, atkreipdamas dėmesį į tai, kad jie turi panašumų su šiandien tebeegzistuojančiais kai kuriais kalinimo elementais. Per šį lyginimą pranešėjas atskleidė daugelio problemų, su kuriomis susiduria kalinimo įstaigos, ištakas. Dr. G. Sakalauskas teigė, kad Lietuvoje „kalinimo sistema yra paskutinė, kuri išeis iš totalitarizmo“. Kitaip tariant, kalinimo sistemos pokyčiai reikštų galutinę Lietuvos desovietizaciją. Remdamasis M. Foucault („Svarbiausia, turime atsikratyti iliuzijos, kad bausmės pirmiausia yra būdas mažinti nusikalstamumą“), pranešėjas teigė, kad anksčiau buvo manoma, jog kalinimas gali „pataisyti“ kalinį, bet šiandien taip nebegalvojama. Pagrindinis tikslas turėtų būti nuteisto asmens socialinė integracija, kuri padėtų mažinti įkalinimo žalą ir normalizuoti kalinimo sąlygas, t. y. pastarąsias kiek įmanoma labiau padaryti atitinkančias gyvenimo laisvėje sąlygas. Anot dr. G. Sakalausko, socialinis darbas turi būti pradėtas vykdyti kalėjime, o „kritinis požiūris kalinimo sistemos atžvilgiu turi būti socialinio darbuotojo kertinė laikysena“. Dr. G. Sakalauskas apibendrino pranešimą, pacitavęs vokiečių psichoterapeutą, Viktoro Franklio logoterapijos mokyklos atstovą Günter Funke: „Bausmė prasminga tik tada, kai ji atveria naują perspektyvą. Visais kitais atvejais ji yra beprasmė“.
Dr. Marta Gavrilovienė skaitė pranešimą „Resocializacijos programų Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje apžvalga, diegimo praktika ir perspektyva“. Tyrėja išsamiai pristatė aprobuotas elgesio pataisos programas Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje. Skirtumus tarp teisės pažeidėjoms moterims bei vyrams taikomų baudimo mechanizmų ir praktikų, skirtingus nusikaltusių vyrų ir moterų bendrininkavimo ypatumus, kaltinamojo ir aukos santykius bei subjektyvias moterų bausmės patirtis apžvelgė dr. Rūta Vaičiūnienė, kuri skaitė pranešimą „Moterų ir vyrų nusikalstamo elgesio tendencijos ir lyties pagrindu diferencijuotų resocializacijos priemonių taikymo galimybės“. Socialinio darbo poreikį kalinimo įstaigose pristatė ir Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dėstytojos dr. Dalia Kačinaitė-Vrubliauskienė bei Rita Virbalienė pranešime „Socialinis darbas bausmių vykdymo sistemoje: poreikis ir iššūkiai“. Neapolio Suor Orsola Benincasa universiteto docentė dr. Maria D’Ambrosio, skaitydama pranešimą „Kinestetinio mokymo(si) metodologija kaip resocializacijos priemonė: Neapolio kalėjimo patirtis“, iškėlė itin aktualią socialinio darbo metodologijos kalinimo įstaigose problematiką. Pranešėja pritarė prof. C. Borgo ir dr. G. Sakalausko raginimams pergalvoti kalinimo tikslus ir keisti santykį su įkalintaisiais. Ji teigė, kad kitoks, įkalintąjį į resocializacijos procesą įtraukiantis, jo balsą girdimu paverčiantis ir tą balsą resocializacijos procese įgalinantis santykis reikalauja atitinkamų fenomenologinės ir konstruktyvistinės pedagogikos metodologija grįstų socialinio darbo metodų. Dr. Maria D’Ambrosio pasidalino tokių metodų sėkmingo taikymo Neapolio Poggioreale kalėjime patirtimi. Zuydo taikomųjų mokslų universiteto (Nyderlandai) dėstytojas dr. Goos Cardol skaitė pranešimą „Įkalinti tėvai – teisinė ir socialinė perspektyva“. Mokslininkas apžvelgė teisinį tėvystės reguliavimą tiek Europos Sąjungoje, tiek pasauliniu mastu. Pagrindinė dr. Goos Cardol išvada – tėvo interesai nėra pakankamai atstovaujami nei leidžiant atskirų šalių įstatymus, nei tarptautiniu mastu. Pagrindinė to priežastis – vis dar plačiai paplitęs įsitikinimas, kad vaikų auginimas ir auklėjimas – daugiau mamų nei tėvų reikalas. Nuteistųjų resocializacijos pranešimų tematiką baigė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atstovė Audronė Bedorf, pristatydama pranešimą „Tėvų įkalinimas – vaiko teisių užtikrinimo dilemos“. Ji į tėvystės bausmių atlikimo vietose kylančias problemas pažvelgė iš įkalintų tėvų vaikų ir jų teisių užtikrinimo perspektyvos. Pranešėja atkreipė dėmesį ir į problemos mastą – Europoje daugiau kaip 2 milijonų vaikų tėvai yra įkalinimo įstaigose. A. Bedorf pabrėžė, kad šie vaikai turėtų būti laikomi nukentėjusiais dėl tėvams ar vienam iš tėvų skirtos laisvės atėmimo bausmės. Dėl šios priežasties jiems turėtų teikiama pagalba.
