2026 m. birželio 1 d. nuotoliniu būdu vyko tarptautinė studentų mokslinė-praktinė konferencija „Bērns. Skolotājs. Izglītība.“ („Children. Teacher. Education.“), kurioje savo tyrimus pristatė ir Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteteo studentės.
Konferencijoje pranešimus skaitė Brigita Lideikytė, Diana Kairytė, Viltė Pilibaitytė, Sandra Martinkėnienė ir Virginija Ragauskienė. Trims pranešimams vadovavo doc. dr. Renata Kondratavičienė, o Dianos Kairytės tyrimui – doc. dr. Stasė Ustilaitė. Pasak doc. dr. Renatos Kondratavičienės, stipriausi studentų tyrimai gimsta tada, kai jie remiasi ne abstrakčia tema, o tiria tikrą klasės klausimą. Tokia nuostata atsispindėjo visuose keturiuose konferencijoje pristatytuose darbuose, kilusiuose iš realių ugdymo situacijų.
Viltė Pilibaitytė ir Sandra Martinkėnienė pristatė pradinių klasių mokinių maisto pasirinkimų tyrimą. Jame lyginti du atvejai: ketvirtos klasės mokinių patirtis Lietuvoje ir antros klasės mokinių patirtis lituanistinėje mokykloje Ispanijoje. Autorės rėmėsi programa „FoodEducators“ ir vizualinio mąstymo rutina „See–Think–Wonder“. Tyrimo rezultatai parodė, kad po veiklų vaikų supratimas apie sveiką mitybą tapo nuoseklesnis: mokiniai dažniau kalbėjo apie maisto grupes, proporcijas, saiką, energiją ir naudą organizmui. Nors ugdymo kontekstai buvo skirtingi, abiejų grupių mokiniai pradėjo ne tik įvardyti, kas yra sveika, bet ir aiškiau paaiškinti, kodėl.
Brigita Lideikytė nagrinėjo aukštajame moksle vis aktualesnę temą – efektyvų ir atsakingą dirbtinio intelekto (DI) naudojimą studijose pačių studentų požiūriu. Tyrimas rėmėsi 267 anoniminiais studentų atsakymais, iš kurių 202 buvo informatyvūs. Jie leido išskirti aštuonias rekomendacijų kryptis. Studentai DI vertino kaip pagalbinę, tačiau žmogaus mąstymo nepakeičiančią priemonę. Atsakymuose akcentuota būtinybė tikrinti informaciją, formuluoti aiškias užklausas, saugoti duomenis, vengti kopijavimo ir išlaikyti savarankišką mąstymą. Pranešime DI aptartas ne kaip sensacija, o kaip atsakingo naudojimo reikalaujantis įrankis.
Virginija Ragauskienė pranešime „From Overall Scores to Real Challenges“ analizavo trečios klasės mokinių trupmenų temos pasiekimus. Bendras rezultatas buvo aukštas – sunkumo indeksas siekė 83,4 proc. Vis dėlto išsamesnė analizė atskleidė sritis, kuriose mokiniams dar reikia atramos. Nors matematinio komunikavimo ir reprezentacijų srities rezultatai apskritai buvo geri, daugiau sunkumų kilo užduotyse, kuriose reikėjo paaiškinti procedūrą, modeliuoti situaciją ar susieti skirtingas reprezentacijas. Tyrimas priminė, kad bendras balas ne visada atskleidžia, ką mokinys iš tiesų supranta.
Diana Kairytė pristatė ikimokyklinio ugdymo srities tyrimą apie vaikų pasiekimų ir pažangos stebėseną kasdienėje pedagoginėje praktikoje. Tyrime dalyvavo šeši ikimokyklinio ugdymo mokytojai, su kuriais atlikti pusiau struktūruoti interviu. Rezultatai parodė, kad vaikų pažanga dažniausiai stebima natūraliose ugdymo situacijose – žaidžiant, bendraujant ir dalyvaujant kasdienėse veiklose. Kartu išryškėjo ir praktiniai iššūkiai: ne visada aišku, kaip tiksliai fiksuoti stebėjimus, sudėtinga stebėseną derinti su dokumentavimu, jaučiamas didelis darbo krūvis ir pagalbos trūkumas. Tyrimas atskleidė ne tik metodinius klausimus, bet ir realią mokytojo kasdienybę.
Nors konferencijoje pristatytų tyrimų temos buvo skirtingos: nuo sveikos mitybos ir atsakingo DI naudojimo iki trupmenų supratimo bei ikimokyklinio ugdymo stebėsenos – visus pranešimus siejo dėmesys realioms ugdymo situacijoms. Studentės analizavo ne tik pasiektus rezultatus, bet ir sritis, kuriose vaikams, studentams ar pedagogams dar reikia aiškumo ir pagalbos. Dalyvavimas tarptautinėje konferencijoje tapo prasminga galimybe pristatyti Vilniaus kolegijoje atliekamus tyrimus platesnei akademinei bendruomenei ir dalytis įžvalgomis apie aktualius švietimo kl2026 m. birželio 1 d. nuotoliniu būdu vyko tarptautinė studentų mokslinė-praktinė konferencija „Bērns. Skolotājs. Izglītība.“ („Children. Teacher. Education.“), kurioje savo tyrimus pristatė ir Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteteo studentės.
Konferencijoje pranešimus skaitė Brigita Lideikytė, Diana Kairytė, Viltė Pilibaitytė, Sandra Martinkėnienė ir Virginija Ragauskienė. Trims pranešimams vadovavo doc. dr. Renata Kondratavičienė, o Dianos Kairytės tyrimui – doc. dr. Stasė Ustilaitė. Pasak doc. dr. Renatos Kondratavičienės, stipriausi studentų tyrimai gimsta tada, kai jie remiasi ne abstrakčia tema, o tiria tikrą klasės klausimą. Tokia nuostata atsispindėjo visuose keturiuose konferencijoje pristatytuose darbuose, kilusiuose iš realių ugdymo situacijų.
Viltė Pilibaitytė ir Sandra Martinkėnienė pristatė pradinių klasių mokinių maisto pasirinkimų tyrimą. Jame lyginti du atvejai: ketvirtos klasės mokinių patirtis Lietuvoje ir antros klasės mokinių patirtis lituanistinėje mokykloje Ispanijoje. Autorės rėmėsi programa „FoodEducators“ ir vizualinio mąstymo rutina „See–Think–Wonder“. Tyrimo rezultatai parodė, kad po veiklų vaikų supratimas apie sveiką mitybą tapo nuoseklesnis: mokiniai dažniau kalbėjo apie maisto grupes, proporcijas, saiką, energiją ir naudą organizmui. Nors ugdymo kontekstai buvo skirtingi, abiejų grupių mokiniai pradėjo ne tik įvardyti, kas yra sveika, bet ir aiškiau paaiškinti, kodėl.
Brigita Lideikytė nagrinėjo aukštajame moksle vis aktualesnę temą – efektyvų ir atsakingą dirbtinio intelekto (DI) naudojimą studijose pačių studentų požiūriu. Tyrimas rėmėsi 267 anoniminiais studentų atsakymais, iš kurių 202 buvo informatyvūs. Jie leido išskirti aštuonias rekomendacijų kryptis. Studentai DI vertino kaip pagalbinę, tačiau žmogaus mąstymo nepakeičiančią priemonę. Atsakymuose akcentuota būtinybė tikrinti informaciją, formuluoti aiškias užklausas, saugoti duomenis, vengti kopijavimo ir išlaikyti savarankišką mąstymą. Pranešime DI aptartas ne kaip sensacija, o kaip atsakingo naudojimo reikalaujantis įrankis.
Virginija Ragauskienė pranešime „From Overall Scores to Real Challenges“ analizavo trečios klasės mokinių trupmenų temos pasiekimus. Bendras rezultatas buvo aukštas – sunkumo indeksas siekė 83,4 proc. Vis dėlto išsamesnė analizė atskleidė sritis, kuriose mokiniams dar reikia atramos. Nors matematinio komunikavimo ir reprezentacijų srities rezultatai apskritai buvo geri, daugiau sunkumų kilo užduotyse, kuriose reikėjo paaiškinti procedūrą, modeliuoti situaciją ar susieti skirtingas reprezentacijas. Tyrimas priminė, kad bendras balas ne visada atskleidžia, ką mokinys iš tiesų supranta.
Diana Kairytė pristatė ikimokyklinio ugdymo srities tyrimą apie vaikų pasiekimų ir pažangos stebėseną kasdienėje pedagoginėje praktikoje. Tyrime dalyvavo šeši ikimokyklinio ugdymo mokytojai, su kuriais atlikti pusiau struktūruoti interviu. Rezultatai parodė, kad vaikų pažanga dažniausiai stebima natūraliose ugdymo situacijose – žaidžiant, bendraujant ir dalyvaujant kasdienėse veiklose. Kartu išryškėjo ir praktiniai iššūkiai: ne visada aišku, kaip tiksliai fiksuoti stebėjimus, sudėtinga stebėseną derinti su dokumentavimu, jaučiamas didelis darbo krūvis ir pagalbos trūkumas. Tyrimas atskleidė ne tik metodinius klausimus, bet ir realią mokytojo kasdienybę.
Nors konferencijoje pristatytų tyrimų temos buvo skirtingos: nuo sveikos mitybos ir atsakingo DI naudojimo iki trupmenų supratimo bei ikimokyklinio ugdymo stebėsenos – visus pranešimus siejo dėmesys realioms ugdymo situacijoms. Studentės analizavo ne tik pasiektus rezultatus, bet ir sritis, kuriose vaikams, studentams ar pedagogams dar reikia aiškumo ir pagalbos. Dalyvavimas tarptautinėje konferencijoje tapo prasminga galimybe pristatyti Vilniaus kolegijoje atliekamus tyrimus platesnei akademinei bendruomenei ir dalytis įžvalgomis apie aktualius švietimo klausimus.ausimus.
