Pokalbis su Egle Zakaraite, socialinės pedagogikos studijų Pedagogikos fakultete absolvente ir knygos „Kaip tapti dama“ autore.
– Kodėl pasirinkote socialinės pedagogikos studijas?
– Pasirinkau šias studijas nesąmoningai. Tik įstojusi pasiskaičiau, kokia specialybė yra socialinė pedagogika. Jaučiau nežinomybę vien dėl to, kad neįsivaizdavau ką aš dirbsiu toliau. Tik pirmo kurso antrame semestre suvokiau, kokios galimybės ir perspektyvos manęs laukia. Tada buvau labai laiminga ir labai džiaugiausi, nes šitų studijų metu aš atradau save, suaugau, subrendau, pamačiau daug socialinių problemų, kurių anksčiau nemačiau, kurių net nebūčiau įžvelgusi. Tai buvo labai stiprus pagrindas mano moralinėms vertybėms ir plačiai pasaulėžiūrai.
– Ko šios studijos jus išmokė?
– Mane jos išmokė kas yra svarbiausia – nepasiduoti ir siekti tolimesnių tikslų. Pabaigusi studijas supratau, kad po kolegijos norėsis studijuoti ir siekti kažko toliau. Šios socialinės pedagogikos studijos buvo labai didelis startas tolimesnei mano sėkmei ir karjerai.
– Kodėl verta studijuoti socialinę pedagogiką?
– Nes tai yra pagrindas pažinti pirmiausia save, tada kitus, o vėliau jiems padėti. Studijų metų dėstomi dalykai yra labai plataus spektro, visi šie dalykai gali būti pritaikyti bet kokiame kitame darbe. Darbdaviai labai palankiai vertina socialinės pedagogikos specialybę, net ieškant darbo ne pagal specialybę. Baigus socialinės pedagogikos studijas vertina tavo žinias, komunikabilumą ir kantrybę.
– Ką geriausiai atsimenate iš studijų?
– Atsimenu, kad mes savo dėstytojus vertinom labai pagarbiai, kartais juos pavadindavome mokytojais, ypač pirmame kurse. Keldavome ranką ir kreipdavomės „mokytoja“, vien iš įpročio. Man labai patiko sociologijos dėstytoja Aušra Simoniukštytė. Tai tokia dėstytoja, kuri priversdavo susimąstyti. Ji turi labai įdomius požiūrius, labai įdomią informaciją teikdavo, todėl ją labai gerai atsimenu.
– Kaip tapote rašytoja?
– Atsitiktinai. Prieš kokius 7 metus visiškai negalvojau, kad ateityje rašysiu. Polinkis į kūrybą visada buvo, bet tai nebuvo svajonė ar siekiamybė, matyt, gyvenime viskas susidėlioja kaip turi būti. Atsirado galimybė ir parašiau tai, apie ką aš galvoju, ką aš mačiau, ir tai ką aš supratau. O informacijos pagrindas ir buvo socialinės pedagogikos studijos. Čia ir yra pamokančios istorijos.
– O kas jus įkvepia kūrybai? Iš kur ateina idėjos?
– Idėjos ateina stebint situacijas, besidomint ir beskaitant, tiesiog būnant vienai, ieškant savęs. Didžiausias įkvėpimas ateina tiesiog iš savęs, savo minčių, savo požiūrio.
– Jūsų knyga yra apie moters siekį tobulėti, poreikį tapti geresne?
– Taip, bet ji yra skirta įvairaus amžiaus, visų socialinių sluoksnių ar specialybės moterims, nes knygos veikėjai yra labai įvairūs ir įvairialypiai. Knyga nėra vien apie tobulėjimą, vien apie saviugdą, apie siekiamybę kažkuo tapti. Ji yra apie pasirinkimų ir emocijų supratimą: kaip tu jauti, kaip tu mąstai, kokia tavo vidinė spinduliuotė.
– Kaip apibrėžtumėte žodį dama?
– Vieno konkretaus apibrėžimo nėra, aš bandžiau ją apibrėžti, bet nepavyko, nes pritaikyti kažkokį vieną šabloną kiekvienai moteriai yra neįmanoma. Mes visos skirtingos ir kiekviena nori kažko savo. Kiekviena iš mūsų žino, kas yra dama.
