2024 m. gegužės 13-17 d. septynios Vilniaus kolegijos darbuotojos – „Simulith“ centro vedėja R. Bačiulytė ir verslo konsultantė D. Ignatonienė, Menų ir kūrybinių technologijų fakulteto Projektų ir kompetencijų plėtros skyriaus vedėja O. Žinienė, Verslo vadybos fakulteto Rinkodaros ir komunikacijos vadybininkė, Erasmus koordinatorė S. Navytė, Sveikatos priežiūros fakulteto docentė dr. J. Graželytė, Pedagogikos fakulteto projektų vadovė ir lektorė A. Simoniukštytė ir Agrotechnologijų fakulteto prodekanė dr. E. Kubilienė – dalyvavo Tarptautinėje personalo mokymų savaitėje „Dvejopos ekologinės ir skaitmeninės pertvarkos akcentai – mokytis, užmegzti ryšius, kurti ir rengti tarptautinius projektus“ (angl. Twin Transition in Focus – Learn, Network, Create, and Apply for International Projects), kuri vyko Maribore, Slovėnijoje (organizatorius Academia, College of Short-Cycle Higher Education).
Tarptautinės personalo mokymų savaitės dalyvės kartu su Latvijos, Serbijos, Belgijos, Austrijos, Kroatijos, Rumunijos, Jordanijos aukštųjų mokyklų atstovais (iš viso 22 dalyviai) išsamiai susipažino su centralizuotai teikiamų Erasmus+ ir „Creative Europe“ programų reikalavimais, generavo projektų idėjas pagal kūrybinio mąstymo metodiką, lankėsi sėkmingai žaliąją ir skaitmeninę pertvarką įgyvendinančiose organizacijose ir aptarė tarpusavio bendradarbiavimo perspektyvas.
Įsimintinas Žinių inovacijų centro atstovės Jasminos Poličnik pranešimas „Dvejopas virsmas“, kuriame ji nagrinėjo tvarumo sąvoką ir tai, ką mums reiškia tvarumas, susijęs su dvejopa ekologine ir skaitmenine pertvarka. Ką šiame kontekste galime kontroliuoti mes? Tvarumas – tai žmonių (socialinės dimensijos), planetos (aplinkos) ir pelno (ekonomikos) sąlyčio taškas. Pranešėja pateikė gausybę nuorodų į teisinius dokumentus ir mokymo medžiagą apie ekologinę (žaliąją) pertvarką ir žaliąsias kompetencijas, skaitmeninę pertvarką ir skaitmenines kompetencijas, pristatė žaliųjų kompetencijų tipologiją ir paaiškino, kokius aspektus turi apimti skaitmeninės kompetencijos.
Mokymų metu partneriai pabrėžė, kad ekologinę mąstyseną ir gyvenseną reikia pradėti ugdyti jau darželyje. Su vaikais reikia ir galima kalbėti apie rūšizmą – etinę nuostatą, pateisinančią vartotojišką ir išnaudotojišką santykį su gamta. Ši mintis paskatino galvoti apie galimus bendrus europinius projektus, siekiančius padėti mokytojams geriau pasirengti ekologiniam ugdymui, galbūt net įtraukiant trečiąsias šalis, tuo labiau, kad toks bendradarbiavimas, kaip parodė mokymo metu pristatyti projektai, yra visapusiškai naudingas.
Gauta patirtis sustiprins Vilniaus kolegijos tarptautiškumo, studijų proceso organizavimo ir darnios plėtros galimybes.
