Marius Labanauskas: „Studijos Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultete padėjo atrasti save, nes supratau, kad noriu savo ateitį sieti su pedagogika ir pagalba vaikams. Dar studijuodamas kolegijoje praktikų metu visą save atidaviau ugdytiniams, o dabar dirbu su elgesio problemų turinčiais vaikais. Pagrindinis gyvenimo tikslas yra dar didesnis – daryti žmonėms gera, kad pasaulis, Lietuva būtų gražesnė, geresnė, kad nebūtų piktų ir nelaimingų vaikų, kad žmonės vienas kitam būtų atlaidesni ir draugiškesni.
Iki šiol labai gerai prisimenu dėstytojus, nes su visais palaikėme draugiškus santykius. Su kai kuriais susitinkame bendruose renginiuose, bendradarbiaujame dalykiniais klausimais. Per metus pora kartų užsuku į fakultetą pasikalbėti su administracija, dėstytojais.
Studijuojant kolegijoje pavyko išsiugdyti daug gerų savybių, kurios padėjo siekti karjeros ateityje. Visų pirma pavyko plėtoti ir ugdyti savo kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi, savarankiškumą, empatiją, toleranciją, išgirsti ir nesmerkti kitų nuomonės.
Nuo 2008 m. gruodžio iki 2010 m. gruodžio dirbau Švietimo ir mokslo ministerijoje, kuravau Nacionalinę narkotikų prevencijos programą, mokyklos nelankymo, socialinių pedagogų, klasės auklėtojų veiklos, kitus švietimo pagalbos klausimus. Nuo 2010 m. gruodžio dirbu Vėliučionių vaikų socializacijos centro direktoriumi.
Fakulteto dėstytojams linkiu niekad neprarasti to, kuo garsus Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultetas – aktyviu kultūriniu gyvenimu, draugiška atmosfera, šiltais tarpusavio santykiais, geru studentų parengimu. Taip pat linkiu modernėti, nebijoti šių dienų iššūkių, inovacijų, novatoriškų sprendimų!“
