2023 m. balandžio 24–28 d. Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultete (toliau – VIKO PDF) buvo suorganizuota ir įgyvendinta Erasmus+ mišri intensyvi programa (toliau – MIP) „Tėvystė stresinėse situacijose“. Programą įgyvendino 54 studentai (iš jų – 14 VIKO Pedagogikos ir Sveikatos priežiūros fakultetų studentų) ir 18 dėstytojų iš Belgijos, Jungtinės Karalystės, Maltos, Nyderlandų, Suomijos, Švedijos bei Lietuvos. Vilniaus kolegija MIPą organizavo kartu su partneriais iš Tarptautinio į tėvus orientuotų studijų ir tyrimų tinklo (toliau – TTOT, angl. IPCN – International Parent Centered Network). Šio tinklo pagrindinis siekis – įgalinti tėvus visavertiškai ir visateisiškai dalyvauti visų su tėvyste / motinyste susijusių institucijų ir organizacijų veikloje. To siekiama, tiriant tėvystei skirtus socialinius bei politinius diskursus ir praktikas, į būsimų profesionalų studijų programas integruojant įtraukios tėvystės dalykus bei temas. TTOT tinklą sudaro aukštosios mokyklos, rengiančios socialinius darbuotojus, pedagogus, sveikatos priežiūros specialistus iš Belgijos, Maltos, Nyderlandų, Suomijos, Jungtinės Karalystės ir Lietuvos.
Įgyvendinant MIPą „Tėvystė stresinėse situacijose“ vesti seminarai ir skaityti pranešimai, atliepiantys pagrindinę TTOT misiją – suteikti galimybę tėvams, ypač iš atskirties grupių, būti matomiems ir girdimiems visuomenės, padėti jiems spręsti problemas ir užtikrinti didesnę socialinę sanglaudą bei lygybę. Užsienio ir VIKO PDF dėstytojų vestuose seminaruose studentai lavino tarpkultūrinės komunikacijos įgūdžius, išklausė patarimų, kaip bendrauti su pabėgėlių šeimomis, kaip profesinėje veikloje išvengti lyčių, rasinių ir etninių stereotipų spąstų, aptarė skurdą išgyvenančių šeimų problemas ir jų sprendimo būdus, pagalbą tėvams skyrybų proceso metu.
Balandžio 26 d., trečiadienį, LR Seime vyko Vilniaus kolegijos ir LR Seimo Žmogaus teisių komiteto organizuota tarptautinė mokslinė konferencija, skirta tėvystei stresinėse situacijose aptarti. Konferencijoje pranešimus skaitė ir patirtimi dalijosi užsienio ir Lietuvos mokslininkai. Maltos universiteto profesorius Carmel Borg pristatė tyrimą ir įvardijo problemas bei iššūkius, kilusius popandeminiu laikotarpiu tėvų ir specialistų santykiams. Profesorius pakvietė pažvelgti į tėvus kaip į istorijos kūrėjus, o tėvystę vertinti kaip politinę erdvę, kurioje tėvai ir suaugusiųjų švietėjai bendradarbiaudami gali kurti ateitį, grįstą ne neoliberalia ideologija, bet bendrystės ir solidarumo sąmoningumu. Zuyd‘o taikomųjų mokslų universiteto lektorius Wim Goossens (Nyderlandai) apžvelgė tėvų patiriamo streso priežastis, doc. dr. Antoon Cox iš Utrechto universiteto (Nyderlandai) pristatė bendravimo su tėvais tarpkultūrinėje ir daugiakalbėje aplinkoje specifiką ir problemas, dr. Barbara Piskur (Zuyd‘o taikomųjų mokslų universitetas, Nyderlandai) apžvelgė tėvų, auginančių vaikus su negalia, situaciją. Konferencijoje buvo aptartos ir atskirties grupių tėvystės problemos. Daug dėmesio sulaukė dr. Laimos Vaigės iš Upsalos universiteto Teisės fakulteto (Švedija) pranešimas. Mokslininkė pristatė vaivorykštės šeimų teisinę situaciją, tiksliau – beteisę padėtį – Lietuvoje, pasidalindama jautriomis LGBTQ tėvų gyvenimo realijomis. Dr. Virginija Klimukienė iš Vilniaus universiteto ir Lietuvos kalėjimų tarnybos akcentavo vaikų ir tėvų ryšių palaikymo svarbą tėvų įkalinimo metu, nes toks ryšys turi teigiamą poveikį vaiko ir įkalinto tėvo ar mamos gerovei, be to, mažina recidyvinio nusikalstamumo riziką. Prelegentė įvardijo, kad vienas iš pagrindinių pakartotinio nusikalstamumo prevencinių veiksnių yra įkalintų tėvų ryšio su vaikais palaikymo sąlygų užtikrinimas. Įkalintos tėvystės temą pratęsė Vilniaus kolegijos diplomantė ir Vilniaus arkivyskupijos Caritas Nuteistųjų konsultavimo centro darbuotoja Edita Parham. Absolventė pasidalino informacija apie tai, kaip įkalinimas paveikia nuteistų asmenų šeimos narių gyvenimus. Anot prelegentės, tik „suprasdami šių šeimų poreikius ir apie juos viešai kalbėdami, galime žengti pirmuosius žingsnius, kad jiems būtų suteikta taip reikalinga pagalba“. Lietuvos socialinių tyrimų centro Sociologijos instituto doktorantė, Vilniaus kolegijos dėstytoja Agnieška Avin skaitydama pranešimą atkreipė dėmesį į romų tėvų atžvilgiu dažnai išsakomą kritiką dėl to, kad „nesugeba tinkamai pasirūpinti vaikais, patenkinti jų poreikių ir paruošti juos socialiniam gyvenimui visuomenėje“. Dekonstruodama tokį visuomenės požiūrį, jaunoji mokslininkė teigė, kad „neoliberalus požiūris į tėvystę kaip į individualių pasirinkimų ir sprendimų (ne)sėkmę yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl iki galo nesuprantama socialiai remtinų šeimų tėvystė ir sudėtingi iššūkiai, su kuriais jos susiduria“. Anot prelegentės, „socialinių įgūdžių“ ir „motyvacijos“ sampratos nėra universalios asmeninės savybės, tai – socialiniai konstruktai. Kritiniai tokių socialinių konstruktų vertinimai leistų tiek socialiniams darbuotojams, tiek pedagogams daug efektyviau bendradarbiauti su romų šeimomis.
Konferencijoje taip pat skaityti pranešimai, skirti pabėgėlių ir migrantų tėvystės problematikai. Jo Reynolds iš Notingemo Trento universiteto (Jungtinė Karalystė) aptarė atkuriamąją praktiką kaip pabėgėlių ir migrantų tėvų integracijos raktą. Bendruomeninių ryšių atkūrimą emigracijoje kaip streso mažinimo veiksnį taip pat įvardijo ir apžvelgė Ieva Čičelytė (Vilniaus arkivyskupijos Caritas užsieniečių integracijos programa) bei Rita Virbalienė (Vilniaus kolegija). Socialinės pagalbos sistemos neveiksnumo atvejį (kuomet nebuvo suteikta tinkama pagalba prieglobsčio Nyderlanduose paprašiusiai ukrainietei motinai, auginančiai autizmu sergantį hiperaktyvų vaiką) pristatė ir jo priežastis nurodė Zuyd‘o taikomųjų mokslų universiteto (Nyderlandai) lektorė Hilde van Schaeren.
Po konferencijos LR Seime Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo organizuota diskusija „Kodėl tėvų įgalinimas svarbus?“ ir Tarptautinio į tėvus orientuotų studijų ir tyrimų tinklo (TTOT) parengto ir išleisto straipsnių rinkinio „Reimagining Parenthood in Diverse Contexts: A handbook of parent-centred approaches“ pristatymas.
MIP „Tėvystė stresinėse situacijose“ metu taip pat buvo organizuotas susitikimas-diskusija su tėvais, patiriančiais stresą. Renginyje dalyvavo organizacijos „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ viena iš steigėjų Rasa Račienė, žmogaus teisių aktyvistas, dviejų sūnų tėtis, Asmeninių asistentų asociacijos prezidentas Žilvinas Mišeikis, migrantas André Loum, vedęs lietuvę ir auginantis sūnų Lietuvoje. Diskusijos metu buvo kalbama apie tėvystės / motinystės iššūkius bei problemas, tėvams ir mamoms kylančias dėl netinkamos valstybės politikos, nepakankamo specialistų pasirengimo dirbti su įvairiais tėvais.
Per intensyvią studijų savaitę iš užsienio atvykę lektoriai ir VIKO dėstytojai vyko į Pabėgėlių priėmimo centrą Vilniuje. Centre jie susipažino su pabėgėlių gyvenimo sąlygomis, pasikalbėjo su Centro gyventojomis. Centrą pristatė ir apie darbą su pabėgėlių šeimomis papasakojo Pabėgėlių priėmimo centro direktoriaus pavaduotojas Gediminas Pocius, centre dirbantys socialiniai darbuotojai, Vilniaus kolegijos absolventai.
Balandžio 28 d. studentai reflektuodami apibendrino savaitės veiklas. Jie išskyrė aktualias studijų savaitės metu nagrinėtas skurdo ir jo poveikio šeimoms, LGBTQ+ šeimų padėties, socialinės nelygybės ir jos pasekmių temas. Studentai taip pat atkreipė dėmesį į gebėjimo išklausyti ir susikalbėti svarbą, siekiant didesnės socialinės sanglaudos ir lygybės, asmeninės ir profesinės atsakomybės prisiėmimą aktyviai siekiant visuomeninių pokyčių.
Pasak Seb Fitzbright, socialinio darbo studento iš Nottingham Trent universiteto (JK), „Šios konferencijos metu tapome įkvepiančių ir viltį suteikiančių istorijų bei paskaitų liudininkais. Suvokėme, kad tik konstruktyvūs pokalbiai su kitu leis mums ištrūkti iš vienučių, kuriose girdime vien savo balsą ir mintis. Tarptautinio dialogo su studentais metu supratome, kad mums visiems svarbu empatija, padėsianti bendrauti ir įgalinti kitą savanaudiškoje ir apatiškoje visuomenėje. Turime ne tik girdėti, bet ir klausytis. Turime matyti, o ne tik žiūrėti. Turime mylėti be jokių rėmų, apribojimų ar sąlygų. Pagrindinė žinia, kurią išsinešiau iš savaitės veiklų, yra dialogo svarba, kad pamatytume tai, kas paslėpta, ir pabandytume atskleisti tamsiąsias skurdo puses. Dar kartą ačiū už patirtį, kurios niekada nepamiršiu.“
Naomi Cornelder, Zuydo taikomųjų mokslų universiteto (Nyderlandai) socialinio darbo studentė, reflektavo: „Turime nuolat mąstyti apie savo poelgius, veiksmus ir bendravimą. Tai itin svarbu socialiniams darbuotojams. Socialiniam darbuotojui būtina empatija, gebėjimas suprasti kitą tarpkultūriniu ir tarpasmeniniu lygmeniu, todėl mes tobulėjame dalyvaudami tokiuose renginiuose kaip šis, į kuriuos susirenka bendraminčiai pasidalyti savo patirtimi ir mintimis tokiomis temomis kaip tėvų patiriamas stresas ar absurdiški teisės aktai, kuriais iš engiamų mažumų, pavyzdžiui, romų ar pabėgėlių, atimamos žmogaus teisės. Neoliberaliame pasaulyje su jo socialiniais sunkumais ir ekonominėmis įtampomis nenumatyta vietos svajonėms apie socialinę sanglaudą ir solidarumą. Mes, ateities socialiniai darbuotojai, turime ginti mūsų visų teises, siekti radikalių pokyčių šiame grėsmingame pasaulyje, kuriame turtingieji kaupia nežmoniškus turtus, beveik niekuo neprisidėdami prie savo skurstančių bendrapiliečių gerovės. Žmogaus teisės neturėtų būti aukojamos ekonominės galios vardan. Reikalingi radikalūs pokyčiai, kad būtų sustiprintas ir išplėtotas tarpkultūrinis ir tarpasmeninis supratimas – tai ypač svarbu šiais laikais. Žmogaus teisių krizė yra visur, ne tik Lietuvoje ar Nyderlanduose, ir fašizmas plinta tarp atrodančių saugiomis Europos sienų. Seminarų ir paskaitų metu supratau, kad mes galime tapti tuo pokyčiu, kurį norėtume matyti savo socialiniame tinkle, bendruomenėje, savivaldybėje, provincijoje, šalyje, žemyne ar net pasaulyje“.
Justina Gaulytė, Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto socialinio darbo studijų programos studentė teigia, kad: „Lietuvoje socialinio darbuotojo profesija dar gana nauja. Mes bandome atrasti savo balsą, bandome mesti iššūkį senosioms koncepcijoms, kurios daugiau mums nebetarnauja, turime savų kovų ir diskusijų šalies viduje, tačiau šią savaitę pastebėjome, kad turime ir tam tikrų panašumų su kitomis šalimis. MIP tiesia tiltus, leidžia mums mąstyti globaliau, praplečia mūsų pačių požiūrį į įvairias temas. Tai padeda mums augti kaip būsimiems socialiniams darbuotojams, o kas žino, gal ir būsimiems socialinės politikos formuotojams. Išgirdusi kalbas, kurias parengė kiti mano tarptautinės grupės nariai, buvau šiek tiek šokiruota. Pagalvojau, oho… kada mes, lietuviai, galėsime bent priartėti prie tokių kalbų. Bet tada man kilo kita mintis. Visą šią savaitę mane nuolat lankė džiugios mintys apie ateitį. Vyliausi, kad mes augsime taip pat kaip kitos šalys. Taip pat matau, kokią pažangą jau padarėme ir kad einame teisinga kryptimi. Ši savaitė, nepaisant per ją nagrinėtų sudėtingų temų, labiau nei bet kas kitas įkvėpė ir suteikė vilties. Išmokome daug dalykų, kuriuos pritaikysime būsimoje profesinėje veikloje. Pirmiausia – bendravimas. Tai toks galingas įrankis. Nesusikalbėjimas gali lemti nepageidaujamus rezultatus, tačiau yra metodų, kuriuos galime taikyti bent pradėdami pokalbį. Nustokime vengti dalykų, kurių nesuprantame. Kalbos barjeras neturėtų sudaryti sąlygų žmones atstumti. Tieskime tiltus.
Tėvystė buvo tema, apie kurią kalbėjome visą savaitę. Norėčiau pritaikyti skėčio metaforą, kadangi norint suprasti tokį sudėtingą procesą kaip tėvystė, reikia atsižvelgti į daug MIP metu aptartų dedamųjų: įvairovę, lytį, skurdą, emocijas krizinėse situacijose, migraciją, LGBTQ+ ir visas kitas galimas stresines situacijas, kuriose gali atsidurti tėvai.
Visą šią savaitę vienas žodis turbūt buvo sakomas dažniausiai. Sakyčiau, raktinis žodis mums, socialiniams darbuotojams. Žodis, kuris gali sukurti tvirtą pagrindą visam mūsų darbui. Tas žodis yra klausymasis. Gebėjimas klausytis ir suprasti kitą žmogų. Ir jei mes visi sugebėsime padaryti šį žodį savo pagrindine vertybe, pamatysime, kad klausymasis yra galia, ir mes tą galią turime.“
Konferencijos transliacija lietuvių kalba: https://www.youtube.com/watch?v=kEMLnHppNOM
Aušra Simoniukštytė
