Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultetas, veikdamas drauge su KTU, LSU ir MRU kaip Konsoliduotas pedagogų rengimo centras, šiais metais aktyviai įsitraukė į nacionalines pedagogų kompetencijų stiprinimo iniciatyvas ir įgyvendina akredituotas nacionalines kvalifikacijos tobulinimo programas, skirtas aktualiausioms šiandienos ugdymo kryptims.
Pedagogikos fakultete siūlomos keturios nacionalinės programos: „Pradinio ugdymo turinio modeliavimas naudojant skaitmenines technologijas“, „Skaitmeninės technologijos matematikos mokymo iššūkiams įveikti“, „Integruotas kalbinis ir kultūrinis ugdymas pradinėse klasėse“ bei „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų kompetencijų ugdyti įvairiakalbių lietuvių kalbą tobulinimas“(https://www.nsa.smsm.lt/projektai/vykdomi-projektai/np-ms/nacionalines-kvalifikacijos-tobulinimo-programos ).
Kai technologijos tampa ne dar viena priemone, o mokytojo sistema
Kompetencijų plėtros programa „Pradinio ugdymo turinio modeliavimas naudojant skaitmenines technologijas“ įsibėgėja. Ši programa iš pirmo žvilgsnio kalba apie įrankius, bet iš tiesų yra apie ugdymo kokybę: aiškų planavimą, prasmingą turinio kūrimą, diferencijavimą ir sąmoningą mokinių skaitmeninių įpročių ugdymą.
Įvadiniame seminare Pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė programą apibrėžė kaip atsaką į švietimo sistemos poreikius: „Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad pedagogai įgytų šiuolaikinių kompetencijų, atitinkančių švietimo sistemos poreikius ir iššūkius.“ Taip pat akcentuota ir aktyvaus mokymosi svarba. Kompetencijų centro vadovė Rima Aleknavičiūtė – Stasiulė priminė, kad vien pasyviai dalyvauti paskaitose nepakanka: „Vien tik įrašo peržiūros nepakanka! Reikia veikti, bandyti, reflektuoti“.
Doc. dr. Renata Kondratavičienė – programos vadovė ir viena iš trijų lektorių. Ji veda net penkis modulius, todėl susieja programos turinį į nuoseklią, mokytojui patogią sistemą. Apibūdindama programą, ji sako: „Jei norite mažiau chaoso ir daugiau aiškumo dirbdami su skaitmeninėmis priemonėmis – čia susikursite sistemą ir patirsite ją praktiškai.“
Kartu su doc. dr. Renata Kondratavičiene programoje dirba dar dvi lektorės: prof. dr. Irina Klizienė, kuri veda modulį apie skaitmeninį mokymą ir mokymąsi (inovacijų ir kūrybiško pritaikymo kryptį), bei lekt. Gintarė Dzindzalietienė, atsakinga už modulį, kuriame mokytojai mokosi modeliuoti pradinio ugdymo turinį, jį pritaikyti skirtingiems mokinių poreikiams ir susieti į aiškų, pamokoje veikiantį sprendimą.
Mokytojų balsai: kai vaikai patys kuria saugesnį internetą
Programa neapsiriboja teorija. Mokymai vyksta etapais, o dalyviai nuosekliai pereina nuo pagrindų iki gilesnių sprendimų. Jau įvyko dalis mokymų, kuriuose pradinių klasių mokytojai gilinosi į skaitmeninių technologijų vaidmenį ugdymo procese ir į tai, kaip pradiniame ugdyme prasmingai ugdyti programavimo bei informatinio mąstymo pradmenis.
Programos dalyvės jau dalijasi patirtimis: su vaikų reakcijomis, realiais sprendimais ir „gyvu“ ugdymu, kurio nepakeis joks teorinis aprašas.
Vesta Biliakevičienė (KD International School of Vilnius) apie veiklas tema „Mano socialinis gyvenimas internete“ pasakoja taip, kad vienu sakiniu panaikina mitą, jog saugus internetas – tik draudimų sąrašas. Jos žodžiais, tai buvo „ne pamoka „apie taisykles“, o veiklos per vaikų patirtis“. Mokiniai diskutavo, siejo situacijas su tuo, ką patiria socialiniuose tinkluose, o įsitraukimas buvo toks didelis, kad „visi norėjo pasisakyti“ ir patarti vieni kitiems.
Rasa Sventickaitė (Lazdijų mokykla-darželis „Kregždutė“) pasirinko labai aiškų tikslą – mokyti vaikus atpažinti mandagų ir nemandagų bendravimą internete, susitarti dėl taisyklių ir žinoti, kur kreiptis pagalbos. Jos pamokoje pirmokai ne tik kalbėjosi, bet ir kūrė: vaikai susitarė dėl virtualaus pokalbio taisyklių, o „kiekvienai taisyklei nupiešė piktogramą“ – kad prasmė būtų iškart suprantama.
Agnė Šarakauskė (Riešės gimnazija) su pirmokais susitelkė į saugaus interneto pagrindus: asmeninės informacijos saugojimą, nepažįstamų žmonių vengimą, pagalbos prašymą, jei internete kas nors išgąsdina ar nuliūdina. Tai – paprasti, bet būtini pirmieji žingsniai, kurie vėliau saugo vaiko kasdienybę.
Kūrybinę kryptį pasirinko Rita Balytienė (Lazdijų mokykla-darželis „Kregždutė“): jos antrokai piešė, kūrė komiksus, filmavo – taip gimė „draugiško gyvenimo internete“ istorijos, kuriose vaikai atskleidė, kaip saugiai elgtis, būti mandagiems, padėti vieni kitiems ir kreiptis pagalbos, kai kyla nerimas (https://www.facebook.com/share/v/14UeDwnyjGc).
Skaitmeninė kultūra programoje natūraliai susijungia ir su kalbiniu ugdymu. Irina Danilienė (Klaipėdos „Verdenės“ progimnazija) trečioje klasėje lietuvių kalbos pamoką apie pasakojimo kūrimą pagal schemą praplėtė skaitmeninėmis kompetencijomis: mokiniai tekstus redagavo, fiksavo skaitmeninėmis priemonėmis, mokėsi etiškai reikšti mintis ir išsiųsti darbą kaip skaitmeninio pranešimo priedą. Mokytoja pastebi, kad vaikams tokia pamoka patiko. Jie dirbo susikaupę ir nusimatė tolimesnės pažangos žingsnius.
Erika Pašakinskienė (Riešės gimnazija) su pirmokais aptarė, kaip atpažinti netinkamą interneto turinį, ką daryti, jei internete nesaugu, ir kodėl asmeninės informacijos dalijimas su nepažįstamais – rizika. Vaikai žiūrėjo edukacinį filmuką, diskutavo, kūrė piešinius – saugumo tema tapo ne gąsdinimu, o suprantamu veiksmų planu.
STREAM kryptį pasirinko Daiva Butkienė (Ukmergės Užupio pagrindinė mokykla): trečiokai aiškinosi skaitmeninį pėdsaką, privatumo duomenis, kūrė „privatumo žemėlapį“, mokėsi atpažinti klastotes, braižė sprendimų medį, ką daryti, jei internete kalbina nepažįstamas. Svarbiausia, ką, pasak mokytojos, vaikai suprato po veiklų: internetas nėra „kažkur toli“ – jis yra kasdienybė, už kurią patys prisiimame atsakomybę.
Į saugaus interneto dienos minėjimą įsitraukė ir Laura Muliarčikienė (Riešės gimnzija) su ketvirtokais: vaikai kartojo slaptažodžių kūrimo taisykles, kalbėjo apie atsakingus pasirinkimus internete, mokėsi atpažinti pavojingas situacijas ir prisiminė, kur kreiptis pagalbos.
Nerija Širvelienė (Anykščių Antano Baranausko pagrindinė mokykla) saugaus elgesio temą susiejo su skaitmeniniais įpročiais: mokiniai diskutavo, ką veikia internete, atliko apklausą, braižė diagramas, o išvados tapo realiu susitarimu – daugiau laiko leisti lauke.
Skaitmeninės kultūros pamatus pradeda kloti ir ikimokyklinis ugdymas. Justina Norkūnienė (Vilniaus lopšelis-darželis „Vydūnėlis“) su 5–6 metų vaikais kūrė saugaus interneto taisyklių plakatą, diskutavo, žaidė vaidybinius žaidimus, mokėsi mandagumo ir suprato, kodėl verta rinktis realų žaidimą su draugu.
Technologijų ir kūrybiškumo sintezę išryškino Asta Greičiūnienė (Vilniaus krikščionių gimnazija). Jos pirmokai Saugesnio interneto savaitę minėjo su „Blue-Bot“ robotukais – mokėsi saugaus elgesio, kritinio mąstymo, programavimo pradmenų, bendradarbiavimo ir problemų sprendimo.
Kalbant apie skaitmeninę kultūrą vis dažniau atsiranda ir bendruomeninės veiklos. Jolanta Kasparavičienės (Kauno r. Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazija) mokiniai renginyje „Skaitmeninės bangos“ diskutavo apie socialinius tinklus, duomenų apsaugą, patyčių prevenciją, atliko praktines užduotis, kūrė plakatus ir pristatė savo idėjas.
Loreta Baravickienė (Rokiškio Juozo Tumo–Vaižganto progimnazija) pasakoja apie kūrybinį sprendimą, kai per informatikos pamokas mokiniai kūrė asmens duomenų naudojimosi taisykles, per teatro pamoką – scenarijų, lipdė veikėjus, įgarsino dialogą ir, padedant mokytojai, sukūrė filmuką „Asmens duomenys“ (https://youtu.be/ETm2d8pwy2s?si=Ag1m3AZqPatswmZ2).
Programa – matoma ne pažaduose, o pamokose
Kai mokymų vadovė doc. dr. Renata Kondratavičienė sako, kad mokymuose patirsite sistemą ir išbandysite praktiškai, tai tampa matoma labai greitai: mokytojai grįžta su konkrečiais pavyzdžiais, o vaikai ne tik „išklauso“, bet kuria, diskutuoja, sprendžia, susitaria.
Programa tęsiasi, o pirmieji dalyvių pasidalijimai jau dabar rodo svarbiausią dalyką: skaitmeninės technologijos pradiniame ugdyme veikia tuomet, kai jos padeda mokytojui dirbti aiškiau, o vaikui – mokytis saugiau, prasmingiau ir drąsiau.
Projektas įgyvendinamas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“, finansuojamas Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.
