2025 m. gegužės 15 d. Klaipėdos valstybinė kolegija surengė tarptautinę mokslinę-praktinę studentų konferenciją „Verslas, technologijos, biomedicina: inovacijų įžvalgos 2025“. Renginyje aptartos įvairios temos, pradedant šiuolaikinio verslo plėtra ir inovacijomis technologijų srityje, baigiant biomedicinos mokslų taikomaisiais tyrimais ir švietimo iššūkiais. Šioje konferencijoje savo tyrimus pristatė ir Vilniaus kolegijos pradinio ugdymo pedagogikos studentės, kurios gilinosi į šiuolaikines ugdymo strategijas, skatinančias mąstymo įgūdžių ugdymą.
Augustė Jurčytė, vadovaujama doc. dr. Renatos Kondratavičienės, savo pranešime „Pirmos klasės mokinių informatinio mąstymo raiška vykdant STREAM veiklas“ atskleidė, kaip jau nuo pirmųjų mokyklos metų galima ugdyti informatinį mąstymą, derinant jį su kalbos ir gamtos mokslų pamokomis. Pasak pranešėjos, informatinis mąstymas apima tokias kompetencijas kaip abstrakcija, dekompozicija, dėsningumų atpažinimas ir algoritminis mąstymas – gebėjimai, būtini šiuolaikiniam žmogui sprendžiant problemas ir priimant sprendimus. A. Jurčytės atliktas tyrimas parodė, kad STREAM (Science, Technology, Reading, Engineering, Arts, Mathematics) projektai gali būti veiksmingi, siekiant ugdyti mokinių informatinio mąstymo gebėjimus. Mokiniai ne tik mokosi atpažinti dėsningumus, kategorizuoti informaciją, numatyti užduoties atlikimo etapus, bet ir ugdo kūrybiškumą bei formuoja sistemingą požiūrį į problemų sprendimą. Tai ypač svarbu, nes XXI amžiaus ugdymas reikalauja gebėjimo analizuoti sudėtingus duomenis ir taikyti juos kasdieniame gyvenime sprendžiant problemas.
Kita konferencijos pranešėja, Laura Staponaitė, pristatė tyrimą „Trečios klasės mokinių kritinio mąstymo ugdymo galimybės matematikos pamokose“, kaip ugdyti mokinių kritinį mąstymą per matematikos pamokas. Staponaitės tyrime buvo analizuojami matematinio mąstymo komponentai, tokie kaip indukcinis ir dedukcinis mąstymas, kurie padeda mokiniams ne tik formuluoti hipotezes, bet ir logiškai argumentuoti savo sprendimus. Ji taip pat akcentavo, kad kritinio mąstymo ugdymas reikalauja tinkamai parinkti užduotis, skatinančias mokinius nuolat kelti klausimus ir kritiškai vertinti gaunamą informaciją.
Abi pranešėjos, dirbdamos su skirtingomis mokinių amžiaus grupėmis, pademonstravo, kad sistemingas mąstymo įgūdžių ugdymas yra esminis veiksnys, formuojantis mokinių gebėjimą prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio. Kritinis ir informatinis mąstymas turi būti ugdomi nuosekliai ir tikslingai, siekiant paruošti mokinius nuolat kintančiam pasauliui. Tai dar kartą įrodo, kad praktinės veiklos, orientuotos į mąstymo gebėjimų ugdymą, yra veiksmingos ir reikalingos šiuolaikiniame ugdymo procese.
