Apie Raguvos gimnaziją pirmą kartą išgirdome pedagogų konferencijoje, kurioje mokiniai žaismingai pasakojo apie mokyklą. Susidomėjome… Pasikalbėjome su mokinius atlydėjusia pradinių klasių mokytoja Angele Kiziene ir visu būriu įsiprašėme į svečius. Į Raguvą keliavo ne tik fakulteto dėstytojai ir būsimi pradinių klasių mokytojai, bet ir projekto „Tęsk“ stažuotojos bei jų mentorė Danguolė Giriūnienė iš Vilniaus Prano Mašioto pradinės mokyklos.

Ankstų kovo rytą keliavome į ramų Panevėžio rajono miestelį, kuris, kaip vėliau sužinojome iš mokyklos direktorės pasakojimų, turi labai gilias skirtingų kultūrų tradicijas: kaimynystėje nuo seno draugiškai gyveno ir katalikai, ir stačiatikiai, ir žydai. Bendruomeniškumas, tolerancija, pilietiškumas, pagarba kitam jaučiama Raguvos gimnazijoje vos įžengus į kiemą, kuriame mus pasitiko medyje tupinti pelėda, mokytojų ir mokinių medžio skulptūros, išpuoselėti gėlynai ir besišypsanti mokytoja Angelė.

Mažame Lietuvos miestelyje mokykla, pilna laimingų mokinių! Ir mokytojai nevaikšto paniurę! Tikrai. Tiek juoko, pokštavimų jaukiame mokytojų kambary jau seniai girdėjome! Mokinių ir mokytojų kūrybiniais darbais papuošti visi koridoriai, klasės ir kitos erdvės – neradome nė vieno tuščio kampelio. Viskas apgalvota, sudėliota, išpuoselėta. Anot mokytojų, mokyklos siela, idėjų generatorė ir įkvepėja yra direktorė – Asta Sakalauskienė, kuri į veiklas, projektus įtraukia visus miestelio bendruomenės narius, todėl mokykloje visi jaučiasi gerai: tiek mokydamiesi, tiek dirbdami, tiek bendradarbiaudami, leisdami laisvalaikį ir ilsėdamiesi.

Be įdomių susitikimų su beveik visais gimnazijos bendruomenės nariais, įspūdingų ir vaizdingų kiekvieno kabineto aplinkos kūrimo pasakojimų, dar ir nuostabioje muzikos pamokoje pabuvome. Muzikos mokytojos Ingridos Bučinskienės kabinete laisvai pertvarkoma erdvė pagal mokomosios veiklos poreikius. Jame yra ne tik ukulelės ir kiti muzikos instrumentai, kuriais muzikuoja absoliučiai kiekvienas gimnazijos mokinys, bet ir paprasčiausios priemonės (akmenėliai, popieriniai puodeliai ir pan.), kuriomis išgaunami garsai. Muzikuoti pabandėme ir mes. Reikia pripažinti, sekėsi visai neblogai.

Stebėdami pradinių klasių mokytojos Angelės Kizienės lietuvių kalbos pamoką supratome, kad meilė Tėvynei, pagarba jos simboliams, laisvė ir atsakomybė, kūrybiškumas ir darna vyrauja šioje mokykloje, kuri skirta visapusiškam augimui mokantis, bendraujant ir bendradarbiaujant.

Gimnazijos biblioteka verta atskiro pasakojimo. Joje skaitymo erdvės pritaikytos ne tik norintiems sėdėti prie stalo, bet ir vartytis ant grindų! Bibliotekininkė Dalia Karaliūnienė žino kaip „privilioti“ skaitytojus – jau keliaudami link bibliotekos tampame aktyviais skaitytojais.

O kiek idėjų mums patiems kilo, klausantis projektų pristatymų! Susižavėjome… Gimė daug minčių apie tai, kaip galėtume keisti / tobulinti / kurti ir savo fakulteto aplinką.

Dar viena mokykla, kuri griauna mitus, kad Lietuvos švietimas merdi! Netiesa. Viskas bus gerai Lietuvoje, nes yra mokyklų, mokytojų, bendruomenių, kur visiems gera ir smagu dalintis savo pasiekimais ir idėjomis.