Nuo 2022-ųjų spalio mėnesio Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultetas vykdo projektą „Naujas lietuvių-ukrainiečių klasių ugdymas“ (Nr. LT01-1S-CPVA-TF-013), skirtą pedagogams, dirbantiems su karo pabėgėlių iš Ukrainos mokiniais. Projekte dalyvauja dvidešimt Lietuvos mokyklų, kurios turi galimybę kitu kampu pažvelgti į įtraukųjį ugdymą ir įgalinti save dirbti su traumą patiriančiais pabėgėlių vaikais.
Inicijavo į Lietuvą pabėgę ukrainiečiai mokytojai
„Įtraukusis ugdymas po kelių metų taps visuotiniu. Tikiu, kad mokyklos, kurios dalyvauja šiame projekte, jausis stipriau. Ir ne dėl akademinio pasiruošimo, o geresnių „minkštųjų“ įgūdžių – projekte dalyvaujantys mokytojai psichologiškai stiprinami ir ruošiami darbui su įvairiais vaikais“, – teigia Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė.
Šių metų spalio mėnesį finišuojantis projektas buvo inicijuotas iš Ukrainos į Lietuvą pabėgusių mokytojų. Jie atkreipė dėmesį, kad tiek mokytojai, tiek ukrainiečiai vaikai Lietuvos ugdymo įstaigose susiduria su sudėtingais iššūkiais.
Sužinoję apie ukrainiečių mokytojų iniciatyvą, Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto atstovai pateikė paraišką Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino finansuojamiems Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansiniams fondams, kurie sutiko teikti paramą projekto įgyvendinimui ir vykdymui.
Nors lietuvių kalbos nemokėjimas yra didžiausia problema, apsunkinanti mokymosi procesą ukrainiečių pabėgėlių vaikams Lietuvoje, ne ką mažiau sunkumų sukelia jų patiriamos traumos, nauja mokymosi aplinka bei mokytojų žinių ir įgūdžių trūkumas dirbant su pabėgėlių vaikais.
Projekto vykdytojai išsikėlė tikslą suteikti Lietuvos mokykloms galimybę užtikrinti sklandžią ir kokybišką ukrainiečių mokinių integraciją, pedagogams ir kitiems švietimo specialistams įgyjant praktinių ir teorinių žinių, padedančių dirbti su skirtingos kilmės, kalbų bei motyvacijos mokiniais. Tam pasitelktos įvairios psichologinių įgūdžių, kultūrinių ir akademinių žinių ugdymo strategijos.
Tarp dvidešimties mokyklų – dvi ukrainiečių
Projekto pradžioje vyko mokyklų komandų atranka – paraiškas dalyvauti pateikė apie trisdešimt penkių mokyklų komandos, iš kurių buvo atrinkta dvidešimt.
Pasak Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanės, atranka buvo vykdoma pagal kelis esminius kriterijus. Mokyklos atstovai turėjo parašyti motyvacinį laišką, nurodydami, kodėl jiems aktualu prisijungti prie projekto, su kokiomis įtraukties problemomis susiduria.
Taip pat atrankoje buvo atsižvelgiama į tai, kiek įstaigoje mokosi karo pabėgėlių iš Ukrainos vaikų, o kiek dirba ukrainiečių mokytojų. Mokyklų komandos turėjo patvirtinti, ar galės dalyvauti pakankamai intensyviuose užsiėmimuose – gyvai ir nuotoliniu būdu.
Prie projekto sėkmingai prisijungė Šiaulių Centro pradinė mokykla, Šiaulių „Saulės“ pradinė mokykla, Vilniaus „Ateities“ mokykla, Kauno „Nemuno“ mokykla, Kauno Žaliakalnio progimnazija, Marijampolės Jono Totoraičio progimnazija, Vilniaus šv. Kristoforo progimnazija, Alytaus Šaltinių progimnazija, Šiaulių „Rasos“ progimnazija, Vilniaus „Taikos“ progimnazija, Šiaulių Vinco Kudirkos progimnazija, Kauno Vinco Kudirkos progimnazija, Kauno Martyno Mažvydo progimnazija, Alytaus Dainavos progimnazija, Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija, Klaipėdos Smeltės progimnazija, Šiaulių „Santarvės“ gimnazija.
Taip pat dvi Lietuvoje įsteigtos ukrainiečių mokyklos – Charkivo mokykla Gravitacija ir „Gravitas Schola“, bei Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras.
Mokymus veda ukrainiečių gerove besirūpinantys Izraelio lektoriai
Aktyvusis projekto etapas prasidėjo sausio mėnesį, kai į Lietuvą susipažinti su atrinktomis mokyklos komandomis atvyko Izraelio nevyriausybinės organizacijos „Early Starters International“ lektoriai Ira Branytska, Dikla Oz, Yulie Kromchenko ir Arik Mandelbaum. Nuo to laiko lektoriai pradėjo kas mėnesį vesti nuotolinius mokymus atrinktoms mokyklų komandoms. Per projekto laikotarpį numatyta dešimt nuotolinių mokymų.
Mokymuose lektoriai kalba apie patiriamas pabėgėlių vaikų traumas ir iššūkius, psichologinius darbo su pabėgėlių vaikais aspektus. Mokytojai gauna daug patarimų, kaip organizuoti darbo procesą, kalbėtis su vaikais, spręsti kultūrinius skirtumus, užtikrinti sėkmingą įtrauktį.
Kalbama ir apie tai, kaip paskatinti vaikų įsitraukimą ir stiprinti motyvaciją, palaikyti geresnius mokytojo-mokinių santykius, užtikrinti teigiamą psichologinę atmosferą klasėje. Mokyklų komandos per kiekvieną mokymų sesiją kviečiamos kartu su lektoriais analizuoti kylančias opias situacijas, ieškoti sprendimo būdų.
Mokymų vertę sustiprina tai, kad juos vedantys „Early Starters International“ atstovai patys aktyviai dirba Ukrainoje. Jie važiuoja į karo niokojamą šalį, slaptavietėse įrenginėja kampelius vaikams, tiesiogiai dirba su vaikais ir jų tėvais.
Organizacija Ukrainos karo zonose esančius vaikus aprūpina ir savo sukurtais pliušiniais šuniukais, kuriuos vaikai gali užsidėti ant kaklo, apsikabinti ir taip nusiraminti. Šie pliušiniai šuniukai pirmiausia buvo sukurti Izraelio vaikams vykstant neramumas šalyje – pasiteisinusį projektą nuspręsta įgyvendinti ir Ukrainoje.
Koučingo sesijos – į mokytojų širdis
Projekto dalyviams kas mėnesį vedamos ir ugdomojo vadovavimo (koučingo) sesijos. Koučingo sesijos vyksta atskirai kiekvienai mokyklos komandai, todėl tai – puiki galimybė analizuoti labiau specifiškas, būtent su ta mokykla susijusias, problemas.
Kiekvienai mokyklos komandai (kurioje yra nuo 3 iki 8 žmonių) per projekto laikotarpį suteikiama dvidešimt dviejų valandų konsultacijų.
Koučingo sesijose analizuojama, kaip geriau įsiklausyti į save, atpažinti savo reakcijas ar suprasti, kodėl gali būti sunku priimti kitą vaiką, kaip tą spręsti.
Kartais mokytojai susiduria su savotiška kalte, jei užpyksta dėl netinkamų vaikų poelgių – juk jie pabėgėliai, patiriantys karą. Būtent per koučingo sesijas kalbama, kad mokytojai taip pat gali jausti pyktį ar kitus negatyvius jausmus, nepaisant to, kad vaikai yra karo pabėgėliai.
„Dalyvaujantys mokytojai labai vertina šias sesijas, kadangi tai yra laikas, kada jie gali daugiau kalbėti apie save – analizuoti, kaip jaučiasi, ką patiria, spręsti įvairias su tuo susijusias problemas“, – sako V. Juškienė.
Ugdomas suvokimas, kad pedagogas – ne tik „žinių nešėjas“
Šių metų birželio 26-30 dienomis Druskininkuose įvyko dar vienas svarbus renginys – projekto gerosios patirties sklaidos stovykla, kurioje dalyvavo 66 mokyklų komandų atstovai. Stovyklą vedė mokymus organizuojantys „Early Starters International“ lektoriai.
Pedagogai puikiai įvertino stovyklos organizavimą, lektorių vestas veiklas, specialistų teiktą grįžtamąjį ryšį. Dauguma pažymėjo, kad stovykla padėjo atrasti būdų, kaip sumažinti stresą ir įtampą darbe bei pagerinti emocinę, psichologinę savijautą.
Stovykloje vedamos veiklos taip pat stiprino mokytojų pasirengimą dirbti su vaikais, turinčiais trauminių patirčių. Per įvairius mokymus ir praktines užduotis jie sužinojo, kaip galima sumažinti profesinio perdegimo riziką, pagerinti psichosocialinę aplinką darbe, įgytas žinias ir įgūdžius efektyviau pritaikyti praktikoje.
Po stovyklos atlikus apklausą paaiškėjo, kad dalyviai išryškino gyvo bendravimo vertę, džiaugėsi suteikta galimybe tobulėti ir profesine, ir asmenine prasme. Stovykla leido geriau pažinti kolegas, kartu mokytis, dalintis gerąja patirtimi, sukaupta per visą projekto laikotarpį.
V. Juškienė pastebi, kad stovykla, kaip ir kitos projekto veiklos, leido mokytojams stabtelėti ir suvokti, kad svarbu ne tik perduoti žinias, bet ir gilintis į psichologinius, kultūrinius darbo su pabėgėlių vaikais aspektus.
„Mokytojas nebegali būti tik žinių nešėjas – jis turi būti tas, kuris padeda jaunam žmogui augti, pažinti save. O tam svarbu mokytis matyti ir priimti įvairius vaikus“, – teigė ji.
Šiuo metu Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultetas ruošia rekomendacijas, kaip pedagogams bendrauti ir dirbti su skirtingų kultūrų, taip pat ir pabėgėlių vaikais. Planuojama, kad rekomendacijos švietimo bendruomenę pasieks jau šių metų lapkričio mėnesį.
Projektas „Naujas lietuvių-ukrainiečių klasių ugdymas“ (Nr. LT01-1S-CPVA-TF-013) finansuojamas Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos programų Tiesioginio finansavimo Dvišalio bendradarbiavimo fondo.
Domantė Juknonytė
