Kartais geriausiai studento darbo brandą parodo ne pažymys ir ne baigtas straipsnis. Daug daugiau pasako akimirka, kai jo idėja išeina iš auditorijos ir ima gyventi platesniame akademiniame lauke. Būtent taip nutiko 2026 m. gegužės 7 d. Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto surengtoje tarptautinėje tarpdalykinėje studentų konferencijoje „Idėjų forumas 2026“, kurioje savo tyrimus pristatė Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto studentės.
Konferencijoje pristatyti keturi pranešimai, kuriuos siejo Pi dienos, STREAM veiklų ir ankstyvojo ugdymo temos. Jų autorės – Viktorija Baltakienė, Džordana Šimkutė, Gintarė Tručionienė ir Jurgita Michejevienė, o darbams vadovavo doc. dr. Renata Kondratavičienė. Nors tyrimai nagrinėjo skirtingus klausimus, juos jungė bendra mintis: matematika vaikui tampa suprantama tada, kai išeina iš vadovėlio puslapio ir yra patiriama per kalbą, kūrybą, tyrinėjimą bei technologijas.
Kaip sako doc. dr. Renata Kondratavičienė, „Kai Pi dienos veikla nelieka vien šventine akimirka, o virsta stebimu, apmąstytu ir aprašytu ugdymo procesu, studento tyrimas įgauna tikrą svorį. Tuomet matome ne tik gražią idėją, bet ir tai, ką ji iš tikrųjų pakeitė vaiko mąstyme.“
Viktorija Baltakienė pristatė pranešimą apie priešmokyklinio amžiaus vaikų geometrinių sąvokų, simbolių pažinimo ir algoritminio mąstymo ugdymą Pi dienos STREAM veiklose. Tyrime atsiskleidė svarbi ankstyvojo ugdymo tiesa: vaikas greitai pastebi apvalų daiktą, tačiau ne iš karto supranta, kuo skiriasi apskritimas ir skritulys. Projekto pradžioje nė vienas vaikas šios skirties savarankiškai nepaaiškino, o pabaigoje tai jau darė 18 iš 20 vaikų. Kartu sustiprėjo Pi ženklo ir sekos 3-1-4 atpažinimo, komandų sekų sudarymo bei tikslingo robotuko naudojimo gebėjimai. Šiame darbe Pi diena tapo prasminga ugdymo situacija, kurioje vaikas galėjo pamatyti, paliesti, išbandyti ir pats paaiškinti, kuo viena forma skiriasi nuo kitos.
Džordana Šimkutė kalbėjo apie matematinio samprotavimo, skaitmeninės kompetencijos ir informatinio mąstymo pradmenų raišką priešmokykliniame ugdyme. Jos tyrime Pi dienos projektas tapo platesnės STREAM patirties ašimi: susijungė matematika, kalba, tyrinėjimas, kūrybinė raiška ir tikslingas skaitmeninių priemonių naudojimas. Grupės vidurkis nuo projekto pradžios iki pabaigos pakilo nuo 1,11 iki 2,75, o ryškiausia pažanga matyta matematinio samprotavimo, skaitymo ir rašymo pradmenų, skaitmeninės kompetencijos bei komunikavimo srityse. Tyrimas parodė, kad matuojant, fotografuojant, žymint, dėliojant sekas ir kalbantis apie patirtį skirtingos kompetencijos jungiamos ne dirbtinai – jos auga kartu.
Gintarė Tručionienė pristatė pirmos klasės STREAM projekto atvejo analizę, kurioje geometrijos tema iš sąsiuvinio persikėlė į mokyklos aplinką. Vaikai tyrė mokyklos fasadą, ieškojo plokštumos figūrų, jas skaičiavo ir lygino, kūrė gyvąją diagramą, dirbo su „Paint“ ir „Excel“ programomis, o galiausiai figūrų temą perkėlė į trumpą tekstą bei kūrybinę pastatų interpretaciją. Mokyklos aplinkoje vaikai užfiksavo 62 objektus, iš kurių net 56 buvo stačiakampio formos. Visi mokiniai savarankiškai atpažino ir rūšiavo pagrindines figūras, tačiau daugiau pagalbos prireikė tada, kai duomenis reikėjo perkelti į skaitmeninę lentelę ar apibendrinti žodžiais. Tyrimas priminė, kad pirmokui figūra tampa prasminga tada, kai jis ją pamato realiame pastato lange, duryse ar sienos detalėje.
Jurgita Michejevienė skaitė pranešimą apie saugų internetą pirmoje klasėje ir STREAM veiklų galimybes. Tyrimas kilo iš paprasto klasės pokalbio: vaikai noriai pasakojo, ką veikia internete, tačiau jų atsakymuose dažniau skambėjo pavienės taisyklės, o ne aiškus supratimas, kodėl svarbu
jų laikytis. Projekte remtasi vaikams pažįstamomis veiklomis: klasė rinko duomenis apie internete ir skaitant praleidžiamą laiką, aptarė rezultatus, kūrė kvietimus, vaidino situacijas ir dirbo su robotuko taku. Tyrimas atskleidė ryškų disbalansą: per savaitę klasės mokiniai internete praleido iš viso 40 valandų, o skaitymui skyrė vos 3 valandas. Geriausiai sekėsi tada, kai vaikai galėjo programuoti, kurti, vaidinti ir aptarti savo sprendimus. Šis pranešimas priminė, kad saugaus interneto tema pirmokui tampa suprantama ne nuo draudimų sąrašo, o nuo jo paties gyvenimo.
Nors pranešimų temos iš pirmo žvilgsnio skirtingos, visi keturi tyrimai atskleidė bendrą kryptį. Vienur centre buvo apskritimas ir skritulys, kitur – Pi ženklas, sekos, duomenys, figūros mokyklos fasade ar saugus internetas. Tačiau visur kartojosi tas pats principas: vaikas geriausiai supranta tada, kai gali pats pamatyti, išbandyti, palyginti, suklysti ir dar kartą pabandyti. Gal todėl šie darbai taip natūraliai tiko tarptautinei konferencijai – juose mažai abstraktaus kalbėjimo ir daug gyvos ugdymo praktikos.
Konferencijoje kaip klausytojos dalyvavo ir Pradinio ugdymo pedagogikos pirmo kurso studentės: Meda Malkevičiūtė, Akvilė Lapėnaitė, Austėja Balanavičiūtė, Deimantė Meilūnaitė, Brigita Lideikytė, Luka Švabaitė, Karina Rubavičiūtė, Smiltė Vėželytė, Neringa Nurdžian Keles, Julija Šimanskienė, Kamilija Butkevičiūtė, Amelija Marija Morozaitė, Rasita Neiberkaitė, Luknė Matukaitytė ir Kamilė Bogdanovič. Ši išvyka joms tapo ne tik galimybe pasiklausyti pranešimų, bet ir proga iš arti pamatyti, kaip studentiškas tyrimas pereina į akademinę erdvę.
Iš studenčių atsiliepimų matyti, kad ši patirtis paliko ryškų įspūdį. Neringa Nurdžian Keles pasakojo, kad ją ypač įkvėpė studentų pranešimai, o mintis apie skirtumą tarp skritulio ir apskritimo buvo netikėta ir įsimintina. Ji taip pat pabrėžė, kad išvyka tapo gera proga ne tik mokytis, bet ir pabūti drauge su kursiokėmis.
Deimantė Meilūnaitė išskyrė jaukią atmosferą, gyvą konferencijos ritmą ir galimybę klausytis pranešimų apie ikimokyklinį bei priešmokyklinį ugdymą. Jai ypač įsiminė darbai, kuriuose kalbėta apie realias vaikų mokymosi situacijas, o ne vien teoriškai pristatytas idėjas.
Smiltė Vėželytė atkreipė dėmesį ne tik į didelę ir gyvą konferenciją, bet ir į išgirstą mintį: „apskritimas alkanas, o skritulys sotus“. Tokie įsimintini palyginimai rodo, kad konferencijoje išgirstos idėjos nelieka teorijos lygmenyje – jos iš karto persikelia į būsimo pedagogo mąstymą.
Panašią mintį išsakė ir Kamilija Butkevičiūtė. Ją ypač sudomino Pi dienos STREAM veiklos, padedančios ugdyti geometrinių sąvokų bei simbolių pažinimą ir algoritminį mąstymą. Robotuko naudojimas mokymosi procese jai pasirodė esąs praktiškas, žaismingas ir vaikus motyvuojantis būdas mokytis.
Ši konferencija buvo svarbi ne tik toms, kurios pristatė savo tyrimus, bet ir toms, kurios klausėsi, stebėjo bei kaupė pirmuosius profesinius įspūdžius. Galbūt jos pirmą kartą taip aiškiai pamatė, kad būsimo mokytojo kelias prasideda ne nuo tobulo pasirengimo, o nuo drąsos domėtis, klausti, klausytis ir pamažu auginti savo profesinį balsą.
