2026 m. balandžio 23 d. Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete ir „Microsoft Teams“ platformoje vyko tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Sveikatos priežiūra jaunimo vertybių kontekste 2026“. Konferencija surengta hibridiniu formatu: vieni pranešėjai kalbėjo auditorijoje, kiti jungėsi nuotoliu, tačiau tai nesumažino svarbiausio dalyko – gyvo profesinio pokalbio apie žmogaus sveikatą, gerovę ir ugdymą. Programoje greta slaugos, kineziterapijos, visuomenės sveikatos ir kitų sričių temų savo vietą rado ir pradinio ugdymo klausimai. Konferencijoje pristatyti trys Pedagogikos fakulteto studenčių pranešimai, kuriuose sveikatos tema atsiskleidė per vaikų mitybos pasirinkimus, saugų elgesį internete ir skaitmeninę gerovę.
Šiuos pranešimus konferencijai rengti padėjo SMD kuratorė, Studijų skyriaus vedėja doc. dr. Renata Kondratavičienė. Akademinis ir profesinis palaikymas studentėms buvo ne mažiau svarbus nei pats dalyvavimas konferencijoje: jis padėjo tyrimų idėjas paversti aiškiais, argumentuotais ir auditorijai suprantamais pristatymais. Pasak doc. dr. Renatos Kondratavičienės, studentų tyrimai stipriausi tada, kai išauga iš tikrų klasės klausimų: „Svarbu, kad studentė ne tik parašytų darbą, bet ir pati pamatytų, ką jos tema reiškia vaikui, mokytojui ir šiuolaikinei mokyklai. Kai tyrimas remiasi realia ugdymo situacija, jis tampa gyvas ir reikalingas.“
Vienas iš konferencijoje pristatytų darbų – Sandros Martinkėnienės ir Viltės Pilibaitytės pranešimas „Promoting healthy eating among primary school students using the “FoodEducators” programme: A case study of Lithuania and Spain“. Tai lyginamasis darbas, kuriame studentės nagrinėjo, kaip ta pati ugdymo metodika taikoma dviejuose skirtinguose kontekstuose – Lietuvos mokyklos ketvirtoje klasėje ir Ispanijoje veikiančios lituanistinės mokyklos antroje klasėje. Tyrimas neapsiribojo bendromis įžvalgomis apie sveiką mitybą. Studentės parodė, kaip keičiasi vaikų kalbėjimas apie mitybą, kai jie ne tik klausosi, bet ir stebi, svarsto, planuoja bei atlieka praktines užduotis. Po pamokos abiejose grupėse vaikų atsakymai tapo aiškesni ir tikslesni: dažniau minėtos maisto grupės, saikas, vanduo, įvairovė ir subalansuotos lėkštės principas. Tačiau pokytis nebuvo vienodas: vyresni Lietuvos mokiniai geriau perėmė proporcijų ir struktūros principus, o jaunesni vaikai Ispanijoje maistą dažniau siejo su kasdieniu gyvenimu, meniu planavimu ir savijauta. Šis pranešimas atskleidė, kad sveikos mitybos ugdymas vaikui tampa prasmingas tada, kai jis pats ima matyti ryšį tarp maisto, pasirinkimų ir savo kasdienybės.
Kitas pranešimas – Astos Greičiūnienės darbas „Promoting healthy digital behaviour education in Year 1: Case study of STREAM activities with “Blue-Bot” robots“ – išsiskyrė aktualia ir konkrečiai pristatyta pirmokų santykio su skaitmeniniu pasauliu tema. Asta parodė, kad pirmos klasės mokiniams dažnai neužtenka vien atpažinti, kuri situacija internete yra saugi, o kuri – ne. Kur kas sunkiau pasirinkti, ką tokioje situacijoje daryti, kur kreiptis pagalbos ir kaip saugus elgesys internete susijęs su sveikata, poilsiu ar kasdieniais įpročiais. Todėl tyrime pasitelktos integruotos STREAM veiklos su „Blue-Bot“ robotukais. Jos padėjo vaikams ne tik išgirsti taisyklę, bet ir pereiti visą sprendimo kelią: aptarti situaciją, pasirinkti veiksmą, jį išbandyti ir paaiškinti savais žodžiais. Tyrimo rezultatai parodė, kad pirmokai gana gerai atpažino saugias ir nesaugias situacijas, tačiau dažniau sustodavo ten, kur reikėjo pasirinkti konkretų veiksmą ir jį pagrįsti. Šio pranešimo vertė ta, kad jis aiškiai atskleidė: saugaus interneto tema pirmoje klasėje neturėtų apsiriboti vien moralizuojančiu pokalbiu. Vaikui reikia veiklos, kurioje sprendimas taptų matomas, išbandomas ir aptariamas.
Dar viena konferencijoje pristatyta tema – Eglės Petrėnienės pranešimas „Monitoring of screen time and the “Excel” diagram as tools for digital well-being development in first grade“. Šiame darbe nagrinėtas itin aktualus ir mokykloje vis dažniau keliamas klausimas: kaip su pirmokais kalbėti apie ekranų laiką taip, kad vaikas ne tik išgirstų perspėjimą, bet ir pats pradėtų suprasti savo įpročius. Eglės tyrime ekranų laiko stebėsena susieta su „Excel“ diagrama, kuri tapo ne tik duomenų vaizdavimo priemone, bet ir paskata pokalbiui. Viena svarbiausių darbo įžvalgų – pirmoje klasėje diagrama veiksminga ne tada, kai tampa galutiniu rezultatu, o tada, kai virsta objektu, apie kurį vaikai kalbasi. Pirmokams lengviausia buvo palyginti dienas, rasti aukščiausią ir žemiausią stulpelius, susieti duomenis su konkrečiomis situacijomis: savaitgaliu, noru pažaisti ar ilgiau pažiūrėti filmą. Sunkiau sekėsi apibendrinti visos savaitės ritmą ir formuluoti bendresnes išvadas. Tačiau svarbiausia, kad ši veikla padėjo vaikams ekranų laiką pamatyti ne kaip abstraktų draudimą, o kaip savo gyvenimo dalį: apie jį galima kalbėti, jį suprasti ir pamažu reguliuoti.
Visi trys pranešimai darniai papildė vienas kitą, nors juose nagrinėtos skirtingos temos. Vienur dėmesys skirtas maistui, kitur – saugiam elgesiui internete, dar kitur – ekranų laikui ir skaitmeninei gerovei. Vis dėlto juos siejo tas pats svarbus klausimas: kaip padėti vaikui ne tik išgirsti, kas yra gerai, bet ir pačiam tai suprasti? Kaip paskatinti jį stebėti, lyginti, svarstyti, kalbėti apie savo pasirinkimus ir pamatyti jų prasmę? Tai gyvi, mokykloje atpažįstami klausimai, todėl jie buvo artimi ir konferencijos auditorijai.
Tokie pranešimai svarbūs ir fakultetui. Jie rodo, kad studentų darbai auga iš realių klasės situacijų, tikrų vaikų klausimų ir noro geriau suprasti ne tik ugdymo turinį, bet ir patį vaiką. Dėl to jie skamba įtikinamai: juose mažai abstrakcijos ir daug gyvos mokyklos. Kai studentė savo tyrimą pristato tarptautinėje konferencijoje, tampa aišku, kad ji auga ne tik kaip būsimoji mokytoja, bet ir kaip jaunoji tyrėja.
Šie trys pranešimai svarbūs ne tik kaip pavieniai konferencijos epizodai. Jie liudija, kad Pedagogikos fakultete brandinamos temos yra aktualios, gyvos ir reikalingos. Kai šalia yra stiprus akademinis vedimas, jautri profesinė parama ir drąsa dalytis savo darbu su platesne bendruomene, studentų tyrimai peržengia auditorijos ribas ir tampa platesnio profesinio dialogo bei akademinės sklaidos dalimi.
