Užsiėmimo metu buvo pristatoma Valstybės pažinimo centro kūrimo istorija ir įdomiausios ekspozicijos dalys. Lydimos gido, studentės susipažino su ekspozicijoje perteikiamais demokratinės valstybės veikimo principais, o, naudojantis planšetinių kompiuterių pagalba, galėjo savarankiškai gilintis į jas dominančias temas.
Remiantis savo patirtimi ir ekspozicijoje pateikiama medžiaga, PU17 grupės studentės ieškojo atsakymų į aktualius klausimus: kaip skirtingose pasaulio valstybėse tampama piliečiu, ką reiškia būti pilietišku ir kaip kiekvienas mūsų gali aktyviai įsitraukti į valstybės kūrimą, kodėl Lietuvai vadovauja prezidentas, ką jis veikia darbo dienomis ir kuo užsiima laisvalaikiu, kokias dovanas Lietuvai yra padovanoję kitų šalių atstovai ir kodėl priimta jomis keistis, kodėl valstybės, miestai, institucijos ar net giminės… turi vėliavas ir herbus ir ką reiškia juose naudojamos spalvos ir vaizdai, kodėl vėliavoms ir herbams rodoma pagarba ir pan.
Padedant gidui, gilinosi į iliustratyvią Lietuvos viešųjų pajamų ir išlaidų analizę ir išsiaiškinosi, iš kur šiais metais tikimasi surinkti daugiausiai lėšų, o kuriai valdymo sričiai bus skiriamas didžiausias finansavimas.
Būsimos pradinių klasių mokytojos tyrinėdamos ekspozicijos turinį, susipažino su iškiliausiomis Lietuvos asmenybėmis, diskutavo, kodėl vis daugiau žmonių šiandien primiršta savo šnektą ir perima bendrinę kalbą, kas daro negrįžtamą poveikį mūsų kalbos išskirtinumui, kuriuo domisi ne tik Lietuvos, tačiau ir užsienio šalių kalbų tyrinėtojai, kaip atrodytų lietuvių autorių kūriniai, parašyti jų gimtąja šnekta ir t.t.
Būsimos pradinių klasių mokytojos aplankė šimtmečio proga pristatytą unikalią parodą „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“, kai pasitelkiant šiuolaikines technologijas, profesionali kūrėjų komanda sukūrė netradicinį šimtmečio pasakojimą: didelės, ant sienų projektuojamos vizualizacijos, paveikūs garso takeliai sukūrė skirtingų laikotarpių nuotaiką, žadino vaizduotę, kurių pagalba studentės galėjo patirti tarpukario lūkesčius, karo nuožmumą, sovietmečio nuobodulį, sąjūdžio pakilumą.
Pasak parodos kuratorės Rositos Garškaitės „neabejotinai daugiausia šypsenų sukelia tarpukariu vykusios lietuviškojo Edisono paieškos, o tuo pačiu išradimų registravimo bumas iliustruoja ir parodos siekį parodyti, apie ką fantazavo, svajojo, ko troško mūsų piliečiai“.
Po seanso PU17 grupės studentės dalyvavo ir kūrybinėse dirbtuvėse – kūrė savo vizijas laboratorijoje.
Būsimos pradinių klasių mokytojos atrado muziejų kaip įkvepiančią erdvę, kur organizuojamos apžvalginės ir teminės ekskursijos, edukaciniai užsiėmimai, paskaitos, renginiai, galima savarankiškai vesti pamokas, naudojantis paruošta metodine medžiaga.