Kodėl šiandien Panerių memorialo centre stovintis sovietinis obeliskas buvo pastatytas vietoje stalinmečiu pašalinto Vilniaus žydų paminklo? Ką reiškia nepriklausomybės laikotarpiu memoriale atsiradę aštuoni paminklai? Ar jie liudija, jog sovietmečiu nacizmo aukų „internalizavimo“ politika nepavyko? Kokias istorinės savimonės ir tapatybės slinktis galime įžvelgti pastarojo meto praktikoje, kai atsiminimų bendruomenių atstovai stabteli prie visų paminklų, taip pagerbdami ne tik „savo“, bet ir „kitų“ aukas? Ar Paneriai šiandien tampa labiau visuomenę vienijančia, nei skiriančia istorinės atminties erdve? Galiausiai, ar Panerių memoriale atsiras vietos ir čia nužudytų romų tautybės nacizmo aukų atminties ženklui?
Interviu kviečiame skaityti čia.