Š. m. lapkričio 13 d. Mykolo Romerio universiteto LAB erdvėje Vilniuje įvyko Konsoliduoto pedagogų rengimo centro (KPRC) „EDUTAKU“ pedagogų–tyrėjų dirbtuvės, subūrusios tyrėjus ir dėstytojus iš keturių aukštųjų mokyklų – Kauno technologijos universiteto (KTU), Mykolo Romerio universiteto (MRU), Lietuvos sporto universiteto (LSU) ir Vilniaus kolegijos (VIKO).
Kas yra KPRC „EDUTAKU“?
Konsoliduotas pedagogų rengimo centras – tai naujo tipo telkianti iniciatyva, jungianti skirtingų profilių aukštąsias mokyklas bendram tikslui: stiprinti pedagogų rengimą, grįstą mokslo tyrimais, ir kurti sąlygas bendriems, tarpdisciplininiams švietimo projektams. Centras siekia konsoliduoti akademinį potencialą, tyrimų infrastruktūrą ir gerąsias praktikas, kad mokytojų rengimas Lietuvoje būtų nuoseklus, atviras naujovėms ir tarptautiniu mastu konkurencingas.
Gilesnis bendradarbiavimas tarp universitetų ir kolegijų Lietuvoje vis dar nėra kasdienybė, todėl KPRC „EDUTAKU“ tampa reikšminga išimtimi – telkiančia erdve, kurioje konkurencija užleidžia vietą partnerystei, o atskiros institucijos veikia kaip viena stipri pedagogų rengimo ekosistema.
Dirbtuvės – žingsnis į telkiantį bendradarbiavimą
Dirbtuves pradėjo MRU rektorės prof. dr. Inga Žalėnienė, kuri pabrėžė aukštojo mokslo institucijų atsakomybę reaguoti į šiuolaikinius švietimo iššūkius ir telktis bendriems sprendimams. Vėliau KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas doc. dr. Ainius Lašas pristatė KPRC „EDUTAKU“ koncepciją ir siektinus rodiklius, išryškindama centro misiją – per telkiantį bendradarbiavimą kurti naują kokybinį lygį pedagogų rengimo srityje.
Taip pat buvo skaitomi pranešimai, atskleidę pagrindines švietimo sistemos aktualijas: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė dr. Jolanta Navickaitė kalbėjo apie aktualiausius ugdymo poreikius ir pedagogų rengimo iššūkius, EdTech Lietuva asociacijos vadovė Jurgita Jaruševičienė kėlė klausimus, ar ir kaip technologijos keičia mokytojo profesiją, o MRU neurodidaktikos projektų vadovė dr. Aušra Kolbergytė pristatė, ką apie mokymąsi ir mokymą sako šiuolaikiniai neuromokslų tyrimai.
Po įvadinių pranešimų vyko institucinių interesų, išteklių ir poreikių pristatymo sesija. Ši dalis tapo pagrindu kurti mišrias tarpdisciplinines komandas, orientuotas ne į atskiros institucijos, o į bendrą šalies švietimo pažangą.
Nuo idėjų – prie bendrų projektų
Antroje dirbtuvių dalyje dalyviai įsitraukė į praktines užduotis: „ledlaužio“ veiklos padėjo geriau pažinti vieni kitus, „iššūkių taikinių“ sesijoje buvo identifikuoti pagrindiniai Lietuvos švietimo sistemos skauduliai ir prioritetinės tyrimų kryptys, o „mišrių interesų salelėse“ formavosi konkrečios bendradarbiavimo komandos. Būtent šiose diskusijose ir užduotyse buvo sudėlioti septynių bendrų projektų kontūrai – tai aiškus ženklas, kad konsoliduotas centras yra realiai veikianti partnerystė.
Planuojama, kad dalis projektų bus įgyvendinama glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos ugdymo įstaigomis, siekiant realiomis mokyklos sąlygomis stebėti, analizuoti ir tobulinti ugdymo procesus, o tyrimų rezultatus grąžinti į pedagogų rengimo programas. Taip kuriamas uždaras, bet atviras tobulėjimui ciklas: nuo mokytojų rengimo – į mokyklą, iš mokyklos – atgal į studijų programų ir tyrimų atnaujinimą.
Telkiamės ne konkurencijai, o bendrai atsakomybei
Dirbtuvių dalyviai sutarė, kad Lietuvos edukologų bendruomenė yra per maža, kad veiktų atskirai ir izoliuotai. Visos keturios institucijos mato savo tikslą ne konkuruoti tarpusavyje, o kartu stiprinti nacionalinį pedagogų rengimo potencialą ir konkuruoti žinių, inovacijų bei patrauklumo prasme tarptautinėje erdvėje.
Konsoliduoto pedagogų rengimo centro EDUTAKU veiklos rodo, jog telkiantis bendradarbiavimas – nuo bendrų dirbtuvių iki jungtinių tyrimų ir praktikos bazės kūrimo tampa realiu atsaku į švietimo sistemos iššūkius. Centro dalyviai įsitikinę, kad nuosekliai tęsiant pradėtą darbą po kelerių metų Lietuva turės dar stipresnę, duomenimis ir tyrimais grįstą pedagogų rengimo ekosistemą.
