2025 m. kovo 7 d. Vilniaus Balsių progimnazijoje vykusioje konferencijoje dalyvavo mokslininkai, pedagogai, dėstytojai ir studentai, kurie dalijosi inovatyviais ugdymo metodais bei tyrimų rezultatais. Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto studentų mokslinės draugijos jaunieji tyrėjai ir dėstytojai pristatė savo tyrimus, atskleisdami kūrybiškumo ugdymo reikšmę pradiniame ugdyme ir būsimojo pedagogo profesinėje veikloje. Pranešimai apėmė skirtingas ugdymo sritis – žaidybinių metodų taikymą pradinėse klasėse, kūrybiško programavimo integravimą į sveikatai palankią aplinką bei pedagogų kūrybiškumo svarbą profesinėje veikloje.

Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto studentė, dirbanti Vilniaus Karaliaus Mindaugo mokyklos pradinių klasių mokytoja Augustė Jurčytė, kuruojama doc. dr. Renatos Kondratavičienės, pristatė tyrimą apie kūrybiškumo ugdymą visuomeninio ugdymo pamokose, pasitelkiant informatinio mąstymo žaidimą „Dėlionė Lietuvai“. Tyrimas atskleidė, kad žaidybinės veiklos padeda mokiniams įdomiau ir efektyviau pažinti Lietuvos simbolius bei regionus, lavina strateginį mąstymą. „Mokiniai aktyviai dalyvavo atlikdami užduotis, ieškojo sprendimų, kaip sudėlioti dėlionės elementus, eksperimentavo su skirtingomis strategijomis ir kūrė savo figūrų variacijas“, – apibendrino Augustė Jurčytė. Doc. dr. Renata Kondratavičienė pabrėžė, kad „interaktyvūs žaidimai skatina kūrybiškumą ir suteikia mokiniams galimybę mokytis praktiškai, išbandant skirtingus sprendimų būdus“. Pastebėta, kad tokie metodai didina mokinių motyvaciją mokytis, skatina įsitraukimą bei bendradarbiavimą.

Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto studentės ir studentų mokslinės draugijos tyrėjos Viltė Pilibaitytė ir Sandra Martinkėnienė, kuruojamos doc. dr. Renatos Kondratavičienės, analizavo kūrybiško programavimo taikymą ugdant taisyklingos sėdėsenos įpročius. Tyrimo tikslas – ugdyti būsimų mokytojų gebėjimą integruoti technologijas į ugdymo procesą, derinant kūrybiškumą ir ergonomikos principus. „Norint ugdyti kūrybiškus mokinius, būtina, kad pats mokytojas gebėtų taikyti inovatyvius metodus“, – pabrėžė Viltė Pilibaitytė. Pasak doc. dr. Renatos Kondratavičienės, „kūrybiškas programavimas leidžia pedagogams praktiškai išbandyti naujus mokymo būdus, formuojant sąmoningą ir sveikatai palankią mokymosi aplinką“. Tyrimas atskleidė, kad programavimas gali būti naudojamas ne tik ugdyti informatikos įgūdžius, bet ir stiprinti mokinių savarankiškumą bei ergonomikos supratimą. Programavimo užduotys padeda vaikams geriau suprasti, kodėl taisyklinga laikysena yra svarbi. Taip stiprinama mokinių sveikatos samprata ir sąmoningumas.

Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dailės ir taikomųjų technologijų didaktikos dėstytoja Asta Kisieliūtė konferencijoje skaitė pranešimą apie kūrybiškumo svarbą pedagoginėje veikloje, pabrėždama, kad kūrybiškumas leidžia mokytojams lengviau prisitaikyti prie kintančių mokymo metodų ir veiksmingai įtraukti mokinius į ugdymo procesą. „Kūrybingas mokytojas ne tik įdomiai perteikia mokomąją medžiagą, bet ir sužadina mokinių norą veikti savarankiškai bei skatina kritinį mąstymą“, – sakė dėstytoja. Analizuoti pradinio ugdymo pedagogikos studentų darbai parodė, kad kūrybinė veikla padeda būsimiems mokytojams atrasti savo mokymo stilių, ugdyti lankstumą bei gebėjimą taikyti metodus, atliepiančius skirtingus ugdymo(si) poreikius.

Konferencijoje pristatytos tyrimų išvados dar kartą patvirtino, kad kūrybiškumas yra esminė ugdymo proceso dalis. Tai ne tik skatina mokinių kritinį mąstymą ir problemų sprendimo gebėjimus, bet ir padeda mokytojams efektyviau organizuoti ugdymo procesą, taikant šiuolaikinius mokymo metodus klasėje.

Konferencijos kaimirkas rasite čia https://photos.app.goo.gl/z1UwkpebcL5fpfqN6