Klimato kaita yra viena iš didžiausių šiuolaikinio pasaulio problemų, kuri veikia visus gyvenimo aspektus. Klimato kaita reiškia ilgalaikius oro sąlygų pokyčius, kurie gali būti natūralūs arba sukelti žmonių veiklos. Klimato kaita sukelia daugybę neigiamų padarinių, pavyzdžiui, ledynų tirpimas, jūros lygio kilimas, sausrų ir potvynių dažnėjimas, biologinės įvairovės mažėjimas, taip pat ir žmogaus sveikatos pablogėjimas. Klimato kaitos priežastys yra sudėtingos ir susijusios su daugeliu veiksnių, tačiau pagrindinis yra šiltnamio efektas, kuris reiškia, kad atmosferoje kaupiasi šilumą sulaikančios dujos, kurios didina planetos temperatūrą. Šias dujas išskiria daugelis žmonių veiklų: degalų deginimas, miškų naikinimas, žemės ūkio ir pramonės veiklos. Klimato kaitai sustabdyti reikia imtis skubių ir ryžtingų veiksmų, kurie apimtų ir politinius sprendimus, ir visuomenės sąmoningumą bei elgesio pokyčius. Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie klimato kaitos mažinimo, jeigu rinksimės ekologiškus produktus, taupysime energiją ir vandenį, naudosime atsinaujinančius energijos šaltinius ir mažinsime savo anglies dvideginio pėdsaką.
Aplinkos ministerija, siekdama skatinti visuomenę atvirai kalbėti apie iššūkius ir galimybes švelninti klimato kaitą, prie jos prisitaikant ir didinant atsparumą, š. m. spalio 23–29 d. organizavo penktąją Klimato savaitę. Prie kvietimo iniciatyvoms prisidėjo ir Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto bendruomenė.
Viena iš iniciatyvų, kurią pristatė Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto bendruomenė klimato savaitės metu, buvo seminaras „Aktyvios edukacinės aplinkos, orientuotos į darnų vystymąsi, kūrimas“. Būsimi pradinių klasių mokytojai seminaro metu ne tik dalyvavo doc. dr. Renatos Kondratavičienės paskaitoje apie pradinių klasių mokinių informatinio mąstymo ir darnaus vystymosi nuostatų ugdymą, bet ir patys išbandė kai kuriuos metodus ir principus, kurie padeda formuoti šiuos gebėjimus ir vertybes. Studentai sužinojo, kaip galima integruoti darnaus vystymosi nuostatas į skirtingus mokomuosius dalykus ir kaip vertinti šios srities mokinių pasiekimus. Vienas iš seminaro užsiėmimų buvo skirtas Blue-bot robotui programuoti, kad jis parodytų, kaip žmonės turėtų elgtis, kad sumažintų klimato kaitą. Būsimi pradinių klasių mokytojai sukūrė įvairias komandas robotui, pvz., kad važiuotų dviračiu vietoj automobilio, kad rinktųsi atsinaujinančią energiją vietoj iškastinio kuro ar kad skatintų kitus žmones tausoti vandenį ir maistą. Šis užsiėmimas padėjo būsimiems mokytojams suprasti, kaip galima naudoti robotiką ir programavimą, kad būtų ugdomas mokinių kritinis mąstymas, kūrybiškumas ir socialinė atsakomybė.
Kaip kovojant su klimato kaita siekti darnaus vystymosi tikslų, pasitelkiant programavimą, 7 iki 13 metų mokinius tarptautinėje anglakalbėje Suomijos mokykloje „Norden nternational School of Helsinki“ supažindino Pradinio ugdymo pedagogikos studijų programos studentė Radvilė Jakštonytė. Erasmus stažuotės metu būsimoji mokytoja Radvilė veiklas su mokiniais įgyvendino „afternoon club“ popamokinių veiklų metu. Vykdomos veiklos buvo organizuotos atliepiant programavimo savaitės https://codeweek.eu vieną iš veiklų „media literacy“. Veiklos metu mokiniams buvo pasiūlyta sudėti skaitmeninę dėlionę dirbant poromis. Mokiniams sudėliojus dėlionę, Radvilė aptarė veiklas kalbėdamasi su mokiniais apie tai, ką jiems reiškia paveikslėlis? Kokios yra didžiausios su klimatu susijusios problemos, su kuriomis šiandien susiduria viso pasaulio žmonės? Kokią įtaką klimato kaita daro mokinių kasdieniam gyvenimui? Mokinių atsakymai buvo įvairūs. Jie kalbėjo apie metų laikus, karštį ir šaltį, gamtą ir pan. Kadangi nė vienas mokinys nepasakė, kad paveikslėlis yra apie klimato kaitą, buvo nuspręsta lentoje su visa klase sužaisti žaidimą, kurio esmė – atspėti paslėptus du žodžius anglų kalba – „klimato kaita“ . Mokiniams atspėjus žodžius, buvo paprašyta pakelti rankas tuos, kurie žino, kas yra klimato kaita. Didžioji dalis mokinių pakėlė rankas. Tuomet su mokiniais kalbėtasi, kokios yra didžiausios su klimatu susijusios problemos. Mokiniai įvardijo taršą, tirpstančius ledynus, nykstančius gyvūnus, didelius gaisrus. Mokiniai sužinojo apie klimato kaitos padarinius ir kaip galima mažinti klimato kaitą.
Būti būsimu Pradinio ugdymo pedagogikos studijų programos studentu nėra lengva. Reikia mokytis daug dalykų, susijusių su vaikų raida, mokymo(si) metodais, bendravimu ir kt. Bet yra ir daug praktinių dalykų. Pavyzdžiui, spalio 23 d. dėstytoja Asta Kisieliūtė vedė paskaitą apie klimato kaitą. Klimato kaita yra vienas didžiausių šiuolaikinio gyvenimo iššūkių, su kuriais susiduria visi žmonės. Dėstytoja Asta Kisieliūtė paskaitos „Apie klimato kaitą“ metu pateikė įdomių ir įkvepiančių pavyzdžių, kaip pradinio ugdymo pedagogai gali skatinti savo mokinius domėtis ir rūpintis aplinka. Studentai ne tik išgirdo teorinę informaciją apie klimato kaitos procesus ir jų poveikį, bet ir patys atliko praktines užduotis, kurios lavino jų kūrybiškumą, bendradarbiavimą ir kritinį mąstymą. Vienas iš tokių uždavinių buvo vėjo jėgainių gamyba iš kartoninių dėžių. Studentai pademonstravo savo inžinierinius ir dizaino gebėjimus, sukurdami originalias ir funkcionalias vėjo jėgaines, kurios simbolizavo atsinaujinančios energijos naudojimą. Paskaita buvo ne tik edukacinė, bet ir linksma, nes studentai dalyvavo interaktyvioje Kahoot viktorinoje, kurioje pasitikrino žinias apie klimato kaitą ir sužinojo naujų faktų. Paskaita padėjo studentams suprasti, kad klimato kaita yra ne tik problema, bet ir galimybė mokytis ir veikti kartu siekiant tvarios ateities.
Klimato kaita yra vienas iš didžiausių šių dienų iššūkių, kurį reikia spręsti ne tik politikams ir mokslininkams, bet ir visiems piliečiams. Kaip mes galime prisidėti prie gamtos išsaugojimo ir mažinti savo ekologinį pėdsaką? Vienas iš būdų yra tvari mada, kuria siekiama sumažinti tekstilės pramonės neigiamą poveikį aplinkai ir žmonėms. Tvarios mados idėjos gali būti įvairios: nuo perdirbimo ir antrinio panaudojimo iki natūralių ir ekologiškų medžiagų naudojimo. Norint skatinti tvarią madą, reikia ne tik informuoti, bet ir įtraukti žmones į kūrybinį procesą.
Vaikystės pedagogikos studijų programos studentai pakvietė Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto bendruomenę į renginį „Ar dar yra vilties išsaugoti mūsų gamtą?“. Pasak renginio iniciatorės doc. dr. Ritos Ilgūnės – Martinelienės, šis renginys buvo skirtas ne tik diskutuoti apie klimato kaitos problemas, bet ir parodyti, kad tvari mada gali būti smagi ir spalvinga. Renginio metu vyko „ (Ne)karštas madų šou“, kuriame studentai ir dėstytojai pristatė savo sukurtus tvarios mados drabužius ir aksesuarus. Be to, buvo galima pamatyti ir parodą „Tvarios mados vizijos“, kurioje bus eksponuojami studentų piešiniai ir maketai.
Renginys „Ar dar yra vilties išsaugoti mūsų gamtą?“- dalis Klimato savaitės Vilniaus kolegijoje, kuri vyko lapkričio 13–17 d. Klimato savaitė yra tarptautinis projektas, kurio tikslas yra skatinti žmones imtis veiksmų klimato kaitos prevencijai ir prisitaikymui.
