Kartais geriausiai mokymų vertę parodo ne dalyvių pažymėjimai, o tai, kas po jų gimsta toliau. Nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos „Pradinio ugdymo turinio modeliavimas taikant skaitmenines technologijas“ veiklose brandintos idėjos šįkart virto trimis naujais pranešimais, pristatytais nuotolinėje respublikinėje teorinėje-praktinėje konferencijoje „Pradinis ugdymas STEAM kontekste: inovacijos, patirtys, galimybės“, vykusioje 2026 m. balandžio 1 d. Microsoft Teams aplinkoje. Konferenciją organizavo Klaipėdos Vitės progimnazijakartu su BPŠKC, o programoje šie pranešimai išsidėstė per visą renginį – nuo pirmųjų rytinių pristatymų iki baigiamosios dalies. Tai labai aiškiai parodė, kad STREAM idėjos mokymuose nelieka metodine teorija, bet gana greitai tampa gyva pedagogine praktika ir profesine sklaida.
Svarbu ir tai, kad visas tris pranešėjas jungia ne tik tema. Asta Greičiūnienė, Elena Kalinauskienė ir Justina Norkūnienė yra mokymų dalyvės, o doc. dr. Renata Kondratavičienė šiuose procesuose dalyvavo ir kaip programos lektorė, ir kaip pranešimų bendraautorė. Tai labai ryškiai atskleidžia, kaip akademinis vedimas, pedagoginė praktika ir tyrinėjimu grįstas ugdymo turinio modeliavimas gali susijungti į vieną kryptį. Vienu atveju greta docentės matome Vilniaus kolegijos studentę, kitu – patyrusią mokytoją metodininkę, dar kitu – Vilniaus kolegijos alumnę. Tokia sandara ypač prasminga, nes parodo, kad fakultete gimstančios idėjos gyvena plačiau nei auditorijoje: jos keliauja į klases, grupes, konferencijas ir grįžta atgal jau kaip reflektuota patirtis.
Pirmasis pranešimas – „Saugus interneto ugdymas 1 klasėje taikant integruotas STREAM veiklas su „Blue-Bot“ robotukais“ – buvo skirtas 10.10–10.20 val. ir pristatytas kaip viena iš ankstyviausių konferencijos patirčių. Šį darbą parengė dr. Renata Kondratavičienė ir Asta Greičiūnienė, Vilniaus krikščionių gimnazijos pradinių klasių mokytoja ir Vilniaus kolegijos studentė. Pranešime labai aiškiai formuluojama pagrindinė problema: vaikas gali atpažinti pavojų, bet dar ne visada pasirenka tikslų veiksmą, atskiria tinkamą pagalbą ar susieja riziką su sveikata. Kaip pabrėžia Renata Kondratavičienė ir Asta Greičiūnienė, sveikatai palankus skaitmeninis elgesys yra kur kas daugiau nei draudimas neskelbti slaptažodžio – jis apima ekranų naudojimą, privatumo ribas, pagalbos ieškojimą, reakciją į patyčias ir skaitmeninių priemonių poveikį sveikatai. Jų tyrimo medžiaga rodo, kad pirmokui svarbiausia ne vien atpažinti situaciją, bet išmokti veikimo seką, o edukacinė robotika čia tampa labai svarbia atrama: kai vaikas turi ne tik pasakyti, bet ir nuvesti robotuką iki tinkamo sprendimo, saugumo klausimas tampa mažiau deklaratyvus ir gerokai artimesnis realiai patirčiai. Pranešimo rezultatai taip pat parodė, kad pirmokai drąsiai bando, tikrina ir taiso, tačiau silpniausia vieta lieka abstrakcija – vaikams lengviau veikti konkrečiame maršrute negu suformuluoti bendresnę taisyklę.
Antrasis pranešimas – „Integruotas STREAM pamokų ciklas 2 klasėje: saugus bendravimas internete ir taisyklių pagrindimas klasės duomenimis“ – konferencijos programoje numatytas 10.20–10.30 val. ir labai prasmingai pratęsė pirmojo pranešimo temą. Jį parengė dr. Renata Kondratavičienė ir Elena Kalinauskienė, Šiaulių Rėkyvos progimnazijos pradinių klasių mokytoja metodininkė. Šiame darbe dėmesys sutelkiamas į labai svarbią pradinio ugdymo spragą: vaikas gana dažnai gali pakartoti taisyklę, tačiau jam daug sunkiau pasakyti, kodėl ji reikalinga ir kaip ją pagrįsti. Kaip pabrėžia Renata Kondratavičienė ir Elena Kalinauskienė, integruotos veiklos buvo kuriamos taip, kad mokiniai ne tik atpažintų asmens duomenis, laikytųsi bendravimo etiketo ar sukurtų taisyklę, bet ir pabandytų ją pagrįsti klasės apklausos duomenimis. Būtent čia išryškėjo labai vertinga įžvalga: elgesio normos vaikams dažnai jau gana aiškios, tačiau argumentavimo grandis – moralo suformulavimas, išvada iš diagramos, paaiškinimas pristatant – reikalauja žymiai daugiau mokytojo pagalbos. Šio ciklo apibendrinime autorės labai tiksliai parodo, kad integruotas STREAM metodas sukuria vaikams suprantamą kontekstą interneto taisyklėms, bet perėjimą nuo „ką daryti“ prie „kodėl taip daryti“ reikia planuoti kaip atskirą mokymosi užduotį. Tokia mintis svarbi visam pradiniam ugdymui, nes ji primena, kad procedūra dar nėra prasmė, o išvada vaikui nėra savaime gimstantis dalykas.
Trečiasis pranešimas – „STREAM projekto poveikis 5–6 m. vaikų saugaus elgesio internete supratimui“ – buvo pristatytas 12.50–13.00 val. ir į konferencijos pabaigą atnešė labai svarbią ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo perspektyvą. Jo autorės – dr. Renata Kondratavičienė ir Justina Norkūnienė, Vilniaus lopšelio-darželio „Vydūnėlis“ mokytoja ir Vilniaus kolegijos alumnė. Kaip pabrėžia Renata Kondratavičienė ir Justina Norkūnienė, sauga internete 5–6 metų vaikui nėra „vėlesnio amžiaus“ tema – ji tampa kasdienio ugdymo dalimi, kurioje vaikas mokosi saugoti save ir kitą. Šio pranešimo santraukoje aiškiai matyti tyrimo kryptis: analizuoti prieš–po diagnostikos duomenys, stebėjimo pastabos ir vaikų įsivertinimas parodė, kad po trumpo STREAM veiklų ciklo padidėjo teisingų sprendimų skaičius daugumoje situacijų, ypač kalbant apie asmens duomenis, slaptažodžius ir pagalbos kreipimąsi. Autorės taip pat labai tiksliai išskiria, kas šiame amžiuje veikia geriausiai: vaizdas, žaidimas ir trumpa veiksmų seka. Kitaip tariant, mažam vaikui neužtenka girdėti draudimą – jam reikia aiškaus, atkartojamo veiksmų plano. Šiame pranešime STREAM atsiskleidžia kaip labai jautrus ir vaikui artimas būdas anksti pradėti formuoti saugaus elgesio įpročius, susiejant žinias su kūryba, žaidimu, duomenimis ir kasdienėmis situacijomis.
Žvelgiant į visus tris pranešimus kartu, labai aiškiai matyti bendra jų kryptis. Saugus internetas čia nėra suprantamas kaip atskira savaitės tema ar iškabintas taisyklių plakatas. Jis pateikiamas kaip gyva ugdymo sritis, kurioje vaikas mokosi atpažinti riziką, rinktis veiksmą, planuoti, aiškinti, pagrįsti ir reflektuoti. Būtent tai ir yra viena svarbiausių doc. dr. Renatos Kondratavičienės nuosekliai akcentuojamų STREAM ugdymo minčių: vaikui svarbu ne tik atlikti veiklą, bet ir suprasti, ką jis daro, kodėl tai daro ir ką iš to išmoksta.
Todėl šie pranešimai svarbūs ne vien kaip konferencijos programos dalis. Jie svarbūs kaip ženklas, kad mokymuose gimstančios idėjos iš tiesų virsta nauja pedagogine praktika, o kartu – ir profesine bei akademine sklaida. Kai programos lektorė tampa bendraautore, mokymų dalyvė – pranešėja, studentė – tyrėja, o alumnė – aktyvia pedagoginės minties kūrėja, tampa aišku, kad Pedagogikos fakultete kuriamos kryptys gyvena toliau nei viena auditorija ar vieni mokymai.
