Vilniaus kolegija ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka sausio 23 d. pakvietė į Maltos universiteto profesoriaus Carmelo Borgo knygos sutiktuves ir diskusiją apie įtraukųjį ugdymą. Įtraukusis ugdymas – tai ugdymas be atskirties ir diskriminacijos. Lietuvoje įtraukusis ugdymas vis dar labiau suprantamas kaip negalią turinčių vaikų įtraukimas į bendrą ugdymo(si) procesą. Profesorius Carmelas Borgas apie įtraukųjį ugdymą kalba plačiau: ne tik kaip apie negalią turinčių vaikų, bet ir kaip apie socialinę atskirtį patiriančiųjų įtrauktį.
Diskusijoje dalyvavo knygos autorius prof. Carmelas Borgas, Ministro Pirmininko patarėja Unė Kaunaitė, švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas, Vilniaus mero patarėjas švietimo klausimais Albertas Lakštauskas, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė, Lietuvos tėvų forumo atstovas Kęstutis Mikolajūnas, psichologė Asta Blandė, Šeškinės pradinės mokyklos direktorė Diana Slepakovienė, Vilniaus kolegijos lektorė Aušra Simoniukštytė. Diskusiją vedė Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistė Rūta Kupetytė.
Diskusijoje daug kalbėta apie tai, kas aktualu visai Europai, ne tik Lietuvai: didėjančią atskirtį tarp skirtingų socialių grupių, vis didėjantį vaikų, gyvenančių skurde skaičių. Diskusijos dalyviai sutarė, jog norint sėkmingai vykdyti įtraukųjį ugdymą, būtina ne vaiką „priderinti“ prie ugdymo įstaigos, o įstaigą ir jos vykdomą programą pritaikyti prie vaiko. Tai didelis iššūkis, kurį privalome priimti ir siekti jį įveikti. Ir valdžios, ir tėvų, ir ugdymo įstaigų atstovai vieningai kalbėjo, jog pirmiausia nuo visuomenės ir kiekvieno iš mūsų sąmoningumo, požiūrio kaitos priklauso, kokius ateities piliečius išugdysime. Pasitikinčius, kūrybiškus, atvirus, ar stigmatizuotus, jau iš anksto žinančius, kad gyvenime nepasiseks. Diskusijos metu buvo pabrėžta, kad, siekiant įgyvendinti būtinas švietimo permainas, labai svarbus yra pedagogų rengimas, jų vertybinių nuostatų, socialinio jautrumo formavimas, vieninga kiekvienos pedagogų rengimo institucijos vizija, kokį pedagogą jos nori parengti. Diskusijos dalyvių bendrystė teikia vilties, jog Lietuvos švietimo pokyčiai ne tik būtini, bet ir realiai įmanomi.
Profesorius jau keletą metų yra Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto lektorius, kasmet atvykstantis skaityti paskaitų ne tik būsimiesiems ikimokyklinio, pradinio ugdymo pedagogams, būsimiems socialiniams pedagogams ir socialiniams darbuotojams, bet noriai savo įžvalgomis, patirtimi, tyrimų rezultatais besidalijantis ir su Fakulteto socialiniais parneriais.
Šįsyk jis Lietuviai padovanojo dovaną – knygą „Socialinė klasė: kalba ir galia“, kurioje nagrinėjami kritiški mokslininkų, švietimo lyderių, mokinių apmąstymai apie lygybę ir socialinį teisingumą, analizuojama, kaip švietimo sistema gali stiprinti socialinę, politinę, kultūrinę ir ekonominę nelygybę, ieškoma atsakymų, kaip kalba, lingvistinis meistriškumas gali palengvinti emancipaciją. Knygą, bendradarbiaudama su Vilniaus kolegija, išleido leidykla „Šviesa“.
„Geriausios mokyklos, su kuriomis man yra tekę dirbti, galima sakyti, pačia savo prigimtimi yra įtraukios. Šioms mokykloms būdinga tai, kad jos itin noriai bendradarbiauja su tėvais, priimdamos ir įsisavindamos jų žinias ir patirtį. Toks bendradarbiavimas leidžia sukurti prasmingą dialogą, pagrįstą suvokimu, jog mokymasis yra bendruomeninis bendradarbiavimu paremtas, o ne individualus privilegijomis grindžiamas veiksmas,“ – teigia Maltos universiteto profesorius, knygos „Socialinė klasė: kalba ir galia“ autorius Carmelas Borgas.
Interviu su profesoriumi Carmelu Borgu kviečiame skaityti čia…
