2026 m. Vilniaus kolegijos Tarptautiškumo savaitės metu užsimezgęs bendradarbiavimas su kolegomis iš Pietų Afrikos Respublikos paskatino naują iniciatyvą – kvietimą dalyvauti Tarptautinėje dėstymo savaitėje („International Teaching Week“). Spalio 5–9 d. North-West universiteto (NWU) Edukologijos fakultete Vanderbijlparke, kur Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto docentė dr. Renata Kondratavičienė ir antro kurso studentė, Vilniaus lopšelio-darželio „Žemyna“ mokytoja Neringa Jokubonienė vedė mokymus būsimiems pedagogams. Interaktyviuose seminaruose „Many Voices through STREAM“ ir „Many Voices from the Start“ jos pristatė STREAM ugdymo ir mąstymo įrankių taikymo galimybes, padedančias geriau suprasti vaikų samprotavimą ir įtraukti kiekvieną vaiką į ugdymo veiklas.
Mokymuose dėstytoja ir studentė pristatė, kaip Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultete būsimi mokytojai rengiami taikyti STREAM metodiką. Studijuodami dalyką „Ugdymo turinio modeliavimas taikant STREAM“, studentai mokosi sujungti gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, menus, matematiką ir kalbinį ugdymą į bendrą projektinę veiklą. Skaitymas ir rašymas siejami su gebėjimu suprasti informaciją, kelti klausimus, paaiškinti atradimus ir apmąstyti patirtį. Studentai kuria projektus, įgyvendina juos pedagoginės praktikos metu, analizuoja vaikų darbus ir numato tobulinimo galimybes. Taip jie mokosi planuoti ugdymą, kuriame vaikai tyrinėja, kuria, bendradarbiauja ir pagrindžia savo sprendimus, o nagrinėjamos temos siejamos su kasdieniu gyvenimu ir vertybinių nuostatų ugdymu.
Vilniaus lopšelio – darželio „Žemyna“ mokytojos dalyvavimas mokymuose atspindėjo ilgametę šios įstaigos, kaip mąstymo mokyklos, patirtį. Nuo 2015 m. „Žemyna“ nuosekliai kuria ugdymo kultūrą, kurioje vaikai skatinami kelti klausimus, paaiškinti savo mintis, išklausyti kitus ir apmąstyti mokymosi procesą. Įstaiga turi aukštesniojo lygmens mąstymo mokyklos („Advanced Thinking School“) statusą. 2026 m. sausį Ekseterio universiteto vardu parengtoje išorinio vertinimo ataskaitoje pažymėta, kad mąstymo žemėlapiai, mąstymo kepurės, mąstymo įpročiai ir aukštesniojo lygmens klausimai yra neatsiejama įstaigos ugdymo kultūros dalis. Mokytojai stebi vaikų mokymąsi, analizuoja savo veiklą, bendradarbiauja ir dalijasi patirtimi su kitomis mokyklomis. Mokymuose N. Jokubonienė pristatė kasdienėje priešmokyklinės grupės veikloje taikomus metodus ir konkrečius vaikų darbų pavyzdžius. Būdama ir VIKO studentė, ir „Žemynos“ mokytoja, ji susiejo mokytojų rengimą su ugdymo praktika: fakultete studentai mokosi kurti STREAM veiklas, o ugdymo įstaigoje mokytojai jas įgyvendina, stebi vaikų atsakymus ir tobulina ugdymą.
Šį ryšį atskleidė R. Kondratavičienės ir N. Jokubonienės pristatytas „Žemynos“ priešmokyklinėje grupėje įgyvendintas projektas „Maistas mums ir Žemei“. Jo metu vaikai tyrinėjo maisto produktus, svarstė apie sveikatai palankius pasirinkimus ir atsakingą išteklių naudojimą, o mintis išreiškė pasitelkdami mąstymo žemėlapius. Dvigubo burbulo žemėlapiu jie lygino du užkandžių rinkinius: bendrus požymius žymėjo viduryje, skirtumus – prie atitinkamo rinkinio. Mokytoja skatino lyginti pagal tą patį požymį ir paaiškinti pastebėjimus. Pavyzdžiui, lygindamas duonos riekeles vienas vaikas pastebėjo, kad vienoje sėklų mažiau, o kitoje – daugiau.
Medžio žemėlapyje vaikai grupavo maisto produktų korteles, piešinius ar užrašus ir aiškinosi, kokia taisyklė sieja vienai grupei priskirtus produktus. Vieno vaiko siūlymas bulvių traškučius priskirti daržovėms parodė, kodėl svarbu išgirsti jo argumentus ir išsiaiškinti, kokiu požymiu jis vadovaujasi: produkto kilmė ir jo palankumas sveikatai yra skirtingi grupavimo pagrindai. Tilto žemėlapyje vaikai siejo augalus su valgomomis jų dalimis, pavyzdžiui, morkos augalą – su šaknimi, pomidoro augalą – su vaisiumi. Mokytoja skatino paaiškinti šiuos ryšius ir ieškoti kitų tuo pačiu principu susietų porų. Taip buvo galima stebėti, ar vaikas geba pritaikyti suprastą ryšį naujam pavyzdžiui.
Seminare taip pat aptarta, kodėl vaiko sukurtą žemėlapį svarbu nagrinėti kartu su jo paaiškinimu ir įvertinti suteiktą pagalbą: ar sprendimą vaikas priėmė savarankiškai, atsakydamas į mokytojo klausimą, ar remdamasis parodytu pavyzdžiu. Ši informacija padeda suprasti vaikų nuostatas apie maistą ir planuoti tolesnes veiklas. Projekto ugdymo kryptis atitinka Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje ir kompetencijų aprašuose numatytą siekį padėti vaikams suprasti sveikos mitybos svarbą, rūpintis savo sveikata ir pagrįsti pasirinkimus. Mokymų dalyviai patys kūrė ir lygino užkandžių dėžučių modelius, sudarė mąstymo žemėlapius ir mokėsi kelti klausimus, padedančius vaikui paaiškinti savo sprendimus. Taip „Žemynos“ mokytojų patirtis tapo konkrečia mokymosi medžiaga būsimiems pedagogams.
Po seminaro Pietų Afrikos studentai pildė palinkėjimų žemėlapį Lietuvos priešmokyklinukams, įgyvendinusiems projektą „Maistas mums ir Žemei“. Medžio formos žemėlapio lapuose jie rašė palinkėjimus Vilniaus lopšelio-darželio „Žemyna“ vaikams, kurių veiklas ir darbus nagrinėjo mokymuose. Taip būsimieji pedagogai galėjo kreiptis į mažuosius projekto autorius ir išreikšti jiems palaikymą. Ši veikla dalijimąsi ugdymo patirtimi papildė asmeniniu dėmesiu vaikams ir jų atradimams. Palinkėjimų aptarimas grupėje galės tapti proga vaikams daugiau sužinoti apie Pietų Afriką ir pasikalbėti apie tai, kaip jų darbai sudomino kitoje šalyje studijuojančius būsimuosius mokytojus.
Tarptautinės dėstymo savaitės metu buvo stiprinami užmegzti ryšiai ir mezgamos naujos pažintys su kitų šalių pedagogais bei tyrėjais. Bendri mokymai ir pokalbiai apie ugdymą suteikė idėjų tolesniam bendradarbiavimui. Tikimasi su kolegomis vėl susitikti Lietuvoje – 2027 m. kovo 1–5 d. Vilniaus kolegijoje vyksiančioje Tarptautinėje dėstymo savaitėje.
