Yra momentų, kai studentiškas tyrimas nustoja būti tik pristatymas ar atsiskaitymas. Tą akimirką jis persikelia į kitą lygmenį – į recenzuojamą leidinį, kuriame lieka kaip akademinės minties pėdsakas. Būtent taip nutiko su Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto Studentų mokslinės draugijos narių darbais, publikuotais leidinyje „Verslas, technologijos, biomedicina: inovacijų įžvalgos 2026, 1(17)“ (https://www.kvk.lt/wp-content/uploads/2026/06/Straipsniu-rinkinys-Tarptautine-studentu-mokslines-praktines-konferencijos-2026.pdf). Šiame rinkinyje skelbiami konferencijos pranešimų pagrindu parengti straipsniai, o pats leidinys yra recenzuojamas.
Pedagogikos fakultetui ši publikacija svarbi ne vien dėl akademinės sklaidos. Ji svarbi todėl, kad labai aiškiai parodo nuoseklų tyrimo kelią: nuo klasėje pastebėto klausimo – iki tyrimo, nuo tyrimo – iki konferencijos, o nuo konferencijos – iki straipsnio. Rinkinyje publikuoti Astos Greičiūnienės, Sandros Martinkėnienės, Jurgitos Michejevienės, Eglės Petrėnienės, Virginijos Ragauskienės, Jelenos Ratkevičienės ir Gintaro Striškos straipsniai. Visų šių darbų vadovė – SMD kuratorė, Studijų skyriaus vedėja, docentė dr. Renata Kondratavičienė.
Astos Greičiūnienės straipsnis apie informatinio mąstymo pradmenų raišką pirmoje klasėje, taikant integruotas STREAM veiklas su „Blue-Bot“ robotukais, išryškino labai svarbų dalyką: pirmokui svarbiausia ne pats robotukas, o tai, kaip jis planuoja, bando, taiso ir supranta savo sprendimą. Tyrimas parodė, kad vaikams geriausiai sekėsi sudaryti komandų seką ir taisyti netikslumus, o sunkiausia buvo atsirinkti esmę ir ją trumpai įvardyti. Šis straipsnis jautriai primena, kad žaisminga priemonė tampa prasminga tik tada, kai ji padeda vaikui mąstyti.
Eglės Petrėnienės straipsnyje informatinis mąstymas persikelia į lietuvių kalbos ir literatūros pamoką. Skaitydami skelbimus ir kvietimus pirmokai mokosi ne tik perskaityti tekstą, bet ir atsirinkti svarbiausią informaciją, veikti pagal seką, lyginti, grupuoti ir pasitikrinti, ar atsakymas tikrai remiasi tekstu. Tyrimas parodė, kad mokiniams geriausiai sekėsi rasti esminę informaciją ir nuosekliai veikti, o savikontrolei dar reikėjo aiškių atramų. Tai vienas iš tų darbų, kurie labai paprastai, bet įtikinamai parodo, kad informatinis mąstymas ugdomas ne vien informatikos pamokoje.
Jurgitos Michejevienės straipsnis apie Pi dienos STREAM projektą pirmoje klasėje atveria labai gyvą perėjimą – nuo tikro daikto prie skaitmeninio vaizdo. Pirmokai ieškojo figūras primenančių daiktų, juos grupavo, dėliojo gyvąją diagramą, vėliau piešė „Paint“ programa ir su mokytoja pildė „Excel“ lentelę. Tyrimas parodė, kad vaikams geriausiai sekėsi ten, kur jie galėjo daiktą paimti, palyginti, sugrupuoti ir pamatyti rezultatą, o didžiausias sunkumas kilo bandant atskirti apskritimą ir skritulį bei žodžiais apibendrinti rezultatą. Straipsnis labai aiškiai parodo, kad skaitmeninis vaizdavimas pirmoje klasėje tampa prasmingas tik tada, kai išauga iš patirties.
Sandra Martinkėnienė savo straipsnyje pažinimo kompetencijos raišką antros klasės matematikos uždaviniuose nagrinėja ne per bendrą balą, o per tai, kokio pobūdžio užduotys vaikams yra lengvesnės, o kur prasideda tikrieji sunkumai. Tyrimas parodė, kad tvirčiausiai mokiniai jautėsi tada, kai užduotys rėmėsi aiškia procedūra – matavimu, skaičiavimu ar tiesioginiu vaizdinės informacijos nuskaitymu. Daugiau sunkumų kilo tada, kai reikėjo interpretuoti stulpelinę diagramą, palyginti duomenis, suprasti santykius ar pačiam atpažinti situacijos struktūrą. Šis straipsnis labai tiksliai parodo, kad matematikoje vaiką stabdo ne vien skaičiavimas – dažnai sunkiausia tampa pati užduoties prasmė.
Jelenos Ratkevičienės straipsnis apie pirmos klasės sudėties ir atimties iki 19 užduotis atveria ankstyvosios matematikos mąstymo sluoksnius. Tyrimas parodė, kad pirmokams lengviau sekėsi aiškios procedūrinės užduotys, tačiau daugiau sunkumų kilo tada, kai reikėjo suprasti vaizdinę informaciją, palyginti kelis rezultatus, susieti skaičių tiesę su veiksmu ar apsispręsti, kokia veiksmų seka tinkama. Šiame darbe labai aiškiai matyti, kad net ir pirmojoje klasėje matematika nėra vien veiksmo atlikimas – ji jau reikalauja supratimo, pasirinkimo ir savikontrolės.
Gintaro Striškos straipsnis apie kūrybiškumo kompetencijos raišką antros klasės matematikos uždaviniuose parodo, kad kūrybiškumas matematikoje prasideda gerokai anksčiau nei „įdomus atsakymas“. Jis atsiranda tada, kai vaikas bando suprasti situaciją, perskaityti schemą, pasirinkti tinkamą vaizdavimo būdą ar atkurti visumą iš dalies. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didžiausi sunkumai kilo būtent ten, kur neužteko vien suskaičiuoti – reikėjo pereiti nuo teksto prie schemos, savarankiškai susikurti sprendimo atramą ar paaiškinti pasirinktą kelią. Tai labai svarbi žinia pradinio ugdymo matematikai.
Virginijos Ragauskienės straipsnis apie trečios klasės mokinių trupmenų temos pasiekimus labai tiksliai primena, kad bendras aukštas rezultatas dar nereiškia gilaus supratimo. Tyrimas parodė, kad trečiokams daugiau sunkumų kilo skaičių tiesės interpretavimo, kelių reprezentacijų derinimo ir likusios dalies radimo tekstiniame uždavinyje situacijose. Silpniau sekėsi ir ten, kur reikėjo paaiškinti procedūrą, kurti matematinį pranešimą ar modeliuoti probleminę situaciją. Kitaip tariant, vaikai gana dažnai sėkmingai atlieka tai, kas pažįstama, bet sutrinka ten, kur reikia susieti vaizdą, žodį, simbolį ir matematinę mintį.
Žvelgiant į šiuos straipsnius kartu, ryškėja ne atsitiktinis temų rinkinys, o labai nuoseklus pradinio ugdymo tyrimų laukas. Vienuose darbuose centre atsiduria informatinis mąstymas, kituose – pažinimo ar kūrybiškumo kompetencija, dar kituose – duomenų vaizdavimas ir matematinės reprezentacijos. Tačiau visus juos jungia vienas svarbus principas: mokinio mokymasis čia matomas ne kaip galutinis atsakymas, o kaip kelias. Ir būtent tame kelyje šių straipsnių autorės ir autorius ieško prasmingiausių įžvalgų – kur vaikas jau juda tvirtai, kur jam dar reikia atramos, o kur tik pradeda ryškėti savarankiškas mąstymas.
Ši publikacija dar kartą parodo, kad Pedagogikos fakultete Studentų mokslinės draugijos veikla nesibaigia konferencijos dieną. Ji tęsiasi recenzuojamame akademiniame lauke, kuriame studentiškas tyrimas tampa argumentuotu, apgalvotu ir platesnei bendruomenei svarbiu straipsniu. O kai visų šių darbų centre lieka gyvas vaiko mokymasis, tampa aišku, kad fakultete auga ne tik būsimi mokytojai, bet ir savo profesinį balsą jau randantys jaunieji tyrėjai.