Studentų mokslinė draugija gyvuoja tada, kai jos nariai ne tik rengia darbus, bet ir pristato juos platesnei akademinei bendruomenei. Būtent tai atsiskleidė Klaipėdos valstybinėje kolegijoje vykusioje respublikinėje mokslinėje-praktinėje studentų konferencijoje „Verslas, technologijos, biomedicina: inovacijų įžvalgos 2026“. XV ir XVI sekcijose pristatyti Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto studentų ir jaunųjų pedagogų tyrimai. Pranešimus skaitė Asta Greičiūnienė, Eglė Petrėnienė, Jurgita Michejevienė, Jelena Ratkevičienė, Virginija Ragauskienė, Gintaras Striška, Sandra Martinkėnienė ir Viktorija Baltakienė.
Svarbu pabrėžti, kad konferencijoje pranešimus skaitę Studentų mokslinės draugijos (SMD) nariai nėra vien studentai siaurąja prasme. Dalis jų jau dirba pradinių klasių mokytojais ar priešmokyklinio ugdymo srityje, todėl jų tyrimai kyla iš realių klasės situacijų, vaikų klausimų, kasdien matomų sunkumų ir mažų pedagoginių atradimų. Konferencijai juos rengė SMD kuratorė, Studijų skyriaus vedėja doc. dr. Renata Kondratavičienė. Pasak jos, „stipriausi studentų tyrimai gimsta tada, kai jie remiasi ne abstrakčia tema, o tikru klasės klausimu – kai pranešėjas mato vaiką, jo sunkumą, pažangą ir ieško prasmingo atsakymo“.
Vienas konferencijoje pristatytų darbų – Astos Greičiūnienės pranešimas „Informatinio mąstymo pradmenų raiška 1 klasėje: integruotų STREAM veiklų su „Blue-Bot“ robotukais analizė“. Tyrime nagrinėta, kaip informatinio mąstymo pradmenis ugdyti per integruotas veiklas, susijusias su saugiu internetu ir sveikatai palankiu skaitmeniniu elgesiu. Asta parodė, kad pirmokai gana gerai atpažįsta saugias ir nesaugias situacijas, tačiau jiems daug sunkiau nuspręsti, kaip konkrečiai elgtis. Didžiausia integruotų STREAM veiklų vertė atsiskleidžia tada, kai vaikas pats pereina visą kelią: aptaria situaciją, pasirenka sprendimą, jį išbando ir paaiškina savais žodžiais. Darbo recenzijoje taip pat pažymėta, kad jis yra originalus, aiškus ir po nedidelių pataisymų gali būti teikiamas spaudai.
Eglė Petrėnienė pristatė pranešimą „1 klasės mokinių informatinio mąstymo raiška lietuvių kalbos ir literatūros pamokose: skaitant skelbimus ir kvietimus“. Jos tyrimas įtaigiai priminė, kad informatinis mąstymas ugdomas ne tik informatikos pamokose. Skaitydamas skelbimą ar kvietimą pirmokas turi ne tik perskaityti tekstą, bet ir atsirinkti svarbiausią informaciją, suskaidyti užduotį į mažesnius klausimus, atpažinti teksto požymius ir pasitikrinti, ar atsakymas pagrįstas tekste pateikta informacija. Eglės darbas parodė, kad vaikams geriausiai sekėsi veikti pagal aiškią klausimų seką ir remtis teksto struktūra, o savikontrolei vis dar reikėjo mokytojo atramų. Tai prasmingas tyrimas, atskleidžiantis, kad net ir trumpas tekstas pirmoje klasėje gali tapti priemone nuosekliam ir atsakingam mąstymui ugdyti.
Jurgita Michejevienė skaitė pranešimą „Nuo daiktų diagramos iki „Excel“: patirtinio ir skaitmeninio vaizdavimo dermė pirmoje klasėje mokantis plokštumos figūrų“. Jos tyrime pirmokai per Pi dienos STREAM projektą ieškojo figūras primenančių daiktų, juos grupavo, sudarė gyvą diagramą, o vėliau tą patį vaizdą perkėlė į „Paint“ ir „Excel“ programas. Darbe ypač aiškiai atsiskleidė paprasta, bet svarbi tiesa: pirmoje klasėje vaikas figūrą pirmiausia pažįsta per konkretų daiktą, o ne per terminą. Tyrimas parodė, kad vaikams geriausiai sekėsi tada, kai jie galėjo veikti, lyginti ir iš karto matyti rezultatą, o daugiausia sunkumų kilo skiriant apskritimą ir skritulį. Šis darbas natūraliai sujungia matematiką, patirtinį mokymąsi ir skaitmeninį vaizdavimą.
Jelena Ratkevičienė savo pranešime „Pažinimo kompetencijos sandų raiška pirmos klasės mokinių sudėties ir atimties iki 19 užduotyse“ pažvelgė į pirmokų matematiką giliau, nei atskleidžia bendras testo balas. Tyrimas parodė, kad vaikams lengviau sekėsi atlikti aiškias procedūrines užduotis, o daugiau sunkumų kilo tada, kai reikėjo interpretuoti vaizdinę informaciją, palyginti kelis rezultatus ar pasirinkti sprendimo eigą. Šio darbo stiprybė ta, kad jis leidžia matyti ne tik atsakymą, bet ir mąstymo struktūrą. Mokytojui tai ypač svarbu: galima tiksliau atpažinti, ar vaikui sunkumų kelia pati procedūra, ar užduoties supratimas.
Virginija Ragauskienė konferencijoje pristatė pranešimą „Trečios klasės mokinių trupmenų temos pasiekimai: rezultatų analizė pagal pasiekimų sritis, pasiekimus ir lygius“. Jos darbe analizuoti 158 trečios klasės mokinių trupmenų testo duomenys, siekiant nustatyti, kuriose pasiekimų srityse ir lygiuose išryškėja didžiausi sunkumai. Tyrimas parodė, kad bendras rezultatas buvo aukštas, tačiau daugiau kliūčių kilo interpretuojant skaičių tiesę, derinant kelias reprezentacijas ir randant likusią dalį. Tai svarbus darbas, padedantis mokytojui pamatyti ne tik bendrą pasiekimų lygį, bet ir konkrečias sritis, kuriose vaikui dar reikia atramos.
Gintaras Striška savo pranešime „Kūrybiškumo kompetencijos raiška antros klasės matematikos uždaviniuose: sprendimo strategijų ir sunkumų analizė“ parodė, kad kūrybiškumas matematikos pamokoje nebūtinai reiškia netikėtą ar labai originalų atsakymą. Dažniau jis prasideda nuo gebėjimo įsigilinti į užduoties sąlygą, suprasti dalies ir visumos ryšį, perskaityti schemą ir pasirinkti tinkamą vaizdavimo būdą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad sunkiausios buvo tos užduotys, kuriose reikėjo atkurti visumą iš dalies, interpretuoti schemas ar savarankiškai pavaizduoti uždavinį. Šis darbas tiksliai parodo, kad vaikams matematikoje reikia pagalbos ne tik skaičiuojant, bet ir svarstant, kaip skaičiavimą parodyti bei pagrįsti.
Sandra Martinkėnienė savo pranešime „Pažinimo kompetencijos sandai antros klasės matematikos uždaviniuose: mokinių sunkumų ir įveikos krypčių analizė“ nagrinėjo 137 antros klasės mokinių testo „Matuojame, skaičiuojame, vaizduojame“ rezultatus. Tyrimas parodė, kad tvirčiausiai mokiniai atliko tiesioginio matavimo ir aiškios informacijos skaitymo užduotis, o daugiausia sunkumų kilo modeliuojant situaciją ir interpretuojant diagramą. Šio darbo vertė ta, kad jis leidžia pamatyti ne tik mokinio surinktų taškų skaičių, bet ir tai, kokio tipo užduotys jam kelia daugiausia pažinimo sunkumų. Tai praktiška ir mokytojui naudinga perspektyva.
Galiausiai XVI sekcijoje pristatytas Viktorijos Baltakienės pranešimas „Pi dienos kontekstu grįstas STREAM projektas priešmokyklinėje grupėje: geometrinių sąvokų, simbolių pažinimo ir algoritminio mąstymo raida“. Viktorijos pateikta medžiaga aiškiai parodė, kad Pi diena priešmokykliniame amžiuje gali tapti ne vien formalios šventės pretekstu, bet ir prasminga ugdymo situacija. Projekte nagrinėta, kaip per patirtinę veiklą, simbolių pažinimą ir robotikos užduotis kito vaikų geometrinių sąvokų supratimas, komandų sekų taikymo gebėjimai, skaitmeninė kompetencija ir įtrauktis. Vienas ryškiausių rezultatų – projekto pradžioje nė vienas vaikas savarankiškai neskyrė apskritimo nuo skritulio, o pabaigoje tai jau gebėjo padaryti 18 iš 20 vaikų. Sustiprėjo ir Pi ženklo bei sekos 3-1-4 atpažinimo, komandų sekų taikymo, klaidų taisymo ir tikslingo robotuko naudojimo gebėjimai. Tai gyvas pavyzdys, kaip priešmokykliniame amžiuje matematika, simboliai, judesys ir technologijos gali susijungti į vaikui prasmingą patirtį.
Žvelgiant į visus pranešimus kartu, aiškiai matyti bendra kryptis. SMD narių tyrimai auga iš pedagoginės kasdienybės, nes dalis jų jau dirba pradinių klasių mokytojais ar priešmokyklinio ugdymo srityje. Galbūt todėl darbai konferencijoje skambėjo natūraliai: juose mažai abstraktaus kalbėjimo, daug gyvos mokyklos, tikrų vaikų klausimų ir mokytojo pastangų suprasti, kas iš tiesų vyksta ugdymo procese.
Ši konferencija dar kartą priminė, kad Pedagogikos fakultete auga ne tik būsimi mokytojai, bet ir jauni tyrėjai, gebantys stebėti, analizuoti, lyginti ir savo įžvalgas grąžinti į pedagoginę praktiką. Kai šį kelią lydi nuoseklus akademinis vadovavimas, bendrystė ir pasitikėjimas studentu, tyrimai pradeda gyventi platesnį gyvenimą – ne tik auditorijoje ar atsiskaitymuose, bet ir konferencijų, profesinio dialogo bei akademinės sklaidos erdvėje.
