2026 m. balandžio 9 d. Vilniaus kolegija tapo nacionalinio masto diskusijų erdve – čia vyko Respublikinė mokslinė-praktinė konferencija „Išmanūs socialinių paslaugų sprendimai: inovacijos, technologijos ir praktika“. Renginys subūrė socialinio darbo praktikų, akademikų ir viešojo sektoriaus atstovus aptarti, kaip modernios technologijos, inovatyvūs metodai ir tarpdisciplininiai sprendimai gali pagerinti socialinių paslaugų kokybę Lietuvoje.
Plenarinį posėdį moderavo doc. dr. Dalia Kačinaitė-Vrubliauskienė ir Audrius Ivanauskas. Sveikinimo žodį konferencijos dalyviams tarė Karolis Podolskis, Jūratė Tamašauskienė bei Vaiva Juškienė. Pranešėjai akcentavo, kad šiandienos socialinių paslaugų sistema susiduria su sparčiais visuomenės pokyčiais, todėl būtina ieškoti pažangių, į praktiką orientuotų sprendimų.
Plenarinio posėdžio metu pristatyti aktualūs pranešimai, apėmę technologijomis grįstų sprendimų taikymą socialiniame darbe, darbo su alternatyvias bausmes atliekančiais asmenimis naujoves, lengvai suprantamos kalbos svarbą bendraujant su paslaugų gavėjais bei individualių planų rengime. Taip pat aptarti inovatyvūs darbo su šeima modeliai, įtraukties stiprinimas per patirtį bei atnaujintos socialinio darbo studijų programos, reaguojančios į šiuolaikinius iššūkius.
Popietinėje konferencijos dalyje darbas vyko teminėse sekcijose, kuriose buvo gilinamasi į skirtingas socialinio darbo sritis.
Sekcijoje „Socialinis darbas su vaikais, jaunimu ir šeimomis“ pristatyti pranešimai apie efektyvias darbo su sunkumus patiriančiais asmenimis strategijas, netradicinius metodus atvejo vadyboje bei partnerystės svarbą. Taip pat aptarta palydėjimo paslaugų reikšmė jaunuolių perėjimui į savarankišką gyvenimą bei kūrybinių metodų – tokių kaip LEGO, filmų ar pasakų – taikymas socialiniame darbe.
„Socialinio darbo su senyvo amžiaus asmenimis“ sekcijoje daug dėmesio skirta perėjimui nuo tradicinės priežiūros prie partneryste grįstų santykių, senjorų emocinės gerovės stiprinimui per kūrybines ir tarpgeneracines veiklas bei inovatyvių sprendimų, tokių kaip „SenjoroGo“, diegimui. Taip pat pristatyta praktinė socialinio darbo patirtis regionuose.
Sekcijoje „Socialinis darbas su negalią turinčiais asmenimis“ aptartos savarankiško atstovavimo patirtys, savanorystės reikšmė paslaugų gavėjų gyvenimo kokybei bei kompleksinių terapinių metodų – dailės terapijos, kaniterapijos ir hipoterapijos – integravimo galimybės. Diskutuota ir apie socialinių paslaugų prieinamumo iššūkius regionuose.
Tuo tarpu sekcijoje „Socialinis darbas bausmių vykdymo sistemoje“ analizuota socialinio darbo specifika įkalinimo įstaigose, mediacijos paslaugų reikšmė bei socialinių darbuotojų vaidmuo padedant nuteistiesiems ir jų šeimoms. Akcentuota, kad tinkamai organizuota pagalba gali tapti svarbiu veiksniu skatinant teigiamus pokyčius.
Konferencijos metu išryškėjo bendras siekis stiprinti socialinių paslaugų sistemą, didinant jos lankstumą, inovatyvumą ir orientaciją į žmogaus poreikius. Dalyviai sutarė, kad tik glaudus mokslo, praktikos ir politikos bendradarbiavimas gali užtikrinti tvarius ir efektyvius sprendimus, atliepiančius šiuolaikinės visuomenės iššūkius.
