2026 m. kovo 19 d. Vilniuje vykusioje konferencijoje „Inžinerija ir STEAM ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje: patirtys, kontekstai, perspektyvos“ Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto docentė dr. Renata Kondratavičienė kartu su Rokiškio Juozo Tumo–Vaižganto progimnazijos pradinių klasių mokytoja Loreta Baravickiene skaitė pranešimą „Skaitmeninė higiena pradinėje mokykloje: STREAM veiklų atvejis taikant „Blue-Bot“ ir „Corel VideoStudio“. Konferencijos programoje šis pranešimas buvo pristatytas pirmojoje sekcijoje, skirtoje mokytojų patirtims ir inovatyviems STEAM metodams pamokoje.
Konferencijoje daug dėmesio skirta tam, kaip mokykloje auginamas inžinerinis mąstymas, kaip stiprinamos mokytojų kompetencijos ir kaip STEAM ugdymas iš idėjos virsta realia ugdymo praktika. Plenariniuose ir sekcijų pranešimuose kalbėta apie inžinerinio ugdymo didaktiką, STEAM taikymą skirtingose mokyklose, mokytojų kompetencijų tobulinimo iššūkius, ryšį tarp švietimo, mokslo ir verslo bei praktinius būdus, kaip mokinius įtraukti į tyrinėjimu ir kūryba grįstas veiklas.
Docentės dr. R. Kondratavičienės ir L. Baravickienės pranešimas natūraliai išaugo iš Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultete vykdomos nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos „Pradinio ugdymo turinio modeliavimas naudojant skaitmenines technologijas“. Programojepabrėžiama, kad pradinio ugdymo turinio modeliavimoveikla grindžiama ne tik technologijų taikymu, bet ir aiškiu ugdymo planavimu, diferencijavimu, mokinių poreikių atpažinimu bei prasmingų sprendimų kūrimu pamokoje. Lekt. Gintarė Dzindzalietienė, viena iš programos lektorių, taip pat atkreipia dėmesį į ugdymo modeliavimo svarbą: mokytojui nepakanka turėti atskiras priemones ar pavienes idėjas, svarbu jas susieti į vaikui suprantamą, pamokoje veikiantį sprendimą. Ši mintis konferencijoje skambėjusių pranešimų fone įgavo ypač aiškią prasmę.
Pristatydamos savo tyrimu grįstą patirtį, doc. dr. R. Kondratavičienė ir L. Baravickienė parodė, kaip skaitmeninės higienos tema 3 klasėje gali būti ugdoma ne vien aiškinimu, bet ir veikla. Pranešime buvo jungiami pokalbio ir interviu atpažinimas, „Blue-Bot“ robotikos veiklos, scenarijaus kūrimas, veikėjų lipdymas, fotografavimas, įgarsinimas ir vaizdo kūrimas. Pačiame pranešime pabrėžiama, kad „kiekviena atrama leido vaikui taisykles ne tik išgirsti, bet jas išbandyti ir paaiškinti – nuo dialogo iki kūrybinio produkto“.
Loreta Baravickienė savo pranešime išryškino esminę mintį, aktualią visam pradiniam ugdymui: vaikui reikia ne vien taisyklių sąrašo, bet suprantamo veiksmų kelio. Ši nuostata labai aiškiai išsakyta pranešimo medžiagoje, kur teigiama, kad vaikui reikia „ne tik taisyklių, bet ir saugaus veiksmo kelio, kurį jis bent kartą yra pabandęs“. Tokia logika leidžia saugaus elgesio temą sieti ne su formaliu pakartojimu, o su patirtimi, sprendimų paieška ir refleksija.
Pranešimo rezultatai parodė ir platesnę STREAM vertę. Mokiniai aiškiau atskyrė privatumo ribas, tiksliau įvardijo, kokia informacija yra saugi, o kokios viešinti nereikėtų, o robotikos veiklose išryškėjo planavimo, bandymo, tikrinimo ir klaidų taisymo ciklas. Autorės pagrįstai pabrėžė, kad „bendradarbiavimo kultūra – ne mažiau svarbi nei pats programavimas“, todėl STREAM veiklos pradiniame ugdyme tampa svarbios ne tik dėl technologinio raštingumo, bet ir dėl mąstymo, atsakomybės bei darbo kartu ugdymo.
Konferencijoje dėmesį patraukė ir stendinis pranešimas „Mažieji inžinieriai: praktinės STEAM veiklos Riešės gimnazijoje“, kurį pristatė Agnė Šarakauskė, Laura Muliarčikienė ir Erika Pašakinskienė. Jis taip pat buvo įtrauktas į konferencijos programą kaip vienas iš praktinių STEAM patirčių pavyzdžių.
Šis stendinis pranešimas ypač reikšmingas tuo, kad jo autorės taip pat dalyvauja nacionalinėje kvalifikacijos tobulinimo programoje „Pradinio ugdymo turinio modeliavimas naudojant skaitmenines technologijas“. Savo pristatyme jos atskleidė, kad Riešės gimnazijos pradinukai aktyviai įsitraukia į inžinerines STEAM veiklas, bendradarbiauja su technologijų mokytoju, projektuoja ir pjauna detales lazerinėmis staklėmis, konstruoja robotukus su saulės baterijomis ir taip praktiškai patiria inžinerinio projektavimo procesą. Mokytojų teigimu, tokios veiklos stiprina vaikų kūrybiškumą, technologinį raštingumą ir supratimą apie tvarią energiją.
Riešės gimnazijos mokytojų patirtis konferencijoje labai natūraliai papildė doc. dr. R. Kondratavičienės ir L. Baravickienės pranešimą. Vienu atveju buvo parodyta, kaip pradiniame ugdyme galima kryptingai ugdyti skaitmeninę higieną per STREAM veiklas, kitu – kaip vaikai per realias technologijas ir projektavimą patiria inžinerinį kūrimą. Abu pristatymai sustiprino bendrą konferencijos mintį: prasmingiausias ugdymas gimsta tada, kai vaikas ne tik klauso, bet ir veikia, kuria, tyrinėja, planuoja ir reflektuoja.
Konferencijoje docentė dalyvavo kartu su pirmo kurso nuolatinių studijų studentėmis Agne Mikalajūnaite, Karina Rubavičiūte, Austėja Balanavičiūte, Luka Švabaite, Margarita Vasilenka, Meda Malkevičiūte ir Smilte Vėželyte. Joms tai buvo svarbi profesinė patirtis, leidusi iš arti pamatyti, kaip konferencijoje susitinka mokslinės įžvalgos, mokyklos praktika ir šiuolaikinio ugdymo kryptys.
Studentės po konferencijos dalijosi, kad joms ypač svarbu buvo matyti ne teorinius pažadus, o realius pavyzdžius, kaip STEAM ir STREAM veikia mokykloje. Agnė Mikalajūnaitė sakė: „Buvo labai įdomu matyti, kaip vaikų saugumas skaitmeninėje erdvėje gali būti ugdomas ne pamokant, o įtraukiant juos į veiklą, kurioje jie patys kuria, svarsto ir sprendžia.“ Karina Rubavičiūtė pabrėžė: „Labiausiai įsiminė tai, kad technologijos čia naudojamos ne dėl efekto, o tam, kad vaikas mąstytų, bendradarbiautų ir suprastų savo sprendimų pasekmes.“ Austėja Balanavičiūtė pastebėjo: „Konferencija parodė, kad net ir mažiems vaikams galima pasiūlyti labai prasmingų, tyrinėjimu grįstų veiklų, jeigu jos pateikiamos aiškiai ir patraukliai.“
Luka Švabaitė išskyrė mokytojo vaidmenį: „Mokytojas šiandien turi būti ne tik žinių perteikėjas, bet ir veiklų kūrėjas, gebantis sujungti skirtingas sritis į vieną prasmingą patirtį.“ Margarita Vasilenka akcentavo bendradarbiavimą: „Buvo labai aišku, kad vaikų mokymesi svarbios ne tik žinios, bet ir susitarimai, komandinis darbas, pagarbus santykis vienam su kitu.“ Meda Malkevičiūtė sakė: „Tokie renginiai leidžia daug aiškiau pamatyti, kokios mokyklos ir kokio mokytojo šiandien reikia.“ Smiltė Vėželytė pridūrė: „Po šios patirties dar labiau pajutau, kad pradinių klasių mokytojas gali kurti vaikui labai gyvą, aktualią ir prasmingą ugdymo aplinką.“
Konferencija dar kartą parodė, kad šiandienos mokyklai svarbūs ne pavieniai metodai, o prasmingai sujungtos veiklos, kurios padeda vaikui tyrinėti, kurti, mąstyti ir veikti atsakingai. Būtent tokią kryptį atskleidė ir konferencijoje pristatyti pranešimai, ir Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto plėtojamos kvalifikacijos tobulinimo programos.
