Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto Gestotyros centro komanda: centro vadovė Anželika Teresė, lietuvių gestų kalbos specialistės Ieva Pečiulytė-Silaeva, Nijolė Pivorienė, Loreta Lazauskaitė-Ignatavičienė, Gedvilė Diržiūtė, Dovilė Matulienė, Gestotyros centre vykdomo Europos sąjungos finansuojamo projekto „Gestų kalbos specialistų kompetencijų tobulinimas“, kurio metu rengiamas naujas lietuvių gestų kalbos žodynas, ekspertas-konsultantas Mantrimas Danielius grįžo iš Kopenhagoje (Danija) vykusios stažuotės „Sign Language Dictionary and Corpus Development: Methodological Principles, Challenges and Solutions“. Stažuotės metu mokymus Centro darbuotojams organizavo Danijos kurčiųjų asociacijos Danske Døves Landsforbund (DDL) danų gestų kalbos komandos vadovas Mads Jonathan Pedersen (Project Manager and Linguistic Lead). Šis centras dirba su danų gestų kalbos žodynu ir tekstynu.
Programa vyko Taastrup mieste įsikūrusiame Handicaporganisationernes Hus (angl. The House of Disabled People’s Organisations) skėtiniame centre, vienijančiame įvairias neįgaliųjų organizacijas ir nacionaliniu lygmeniu atstovaujančiame žmonių su negalia teisėms bei įtraukčiai. Šiame centre taip pat veikia ir mažiau nei prieš metus čia persikėlusi Danijos kurčiųjų asociacija.
Mokymų metu buvo sudaryta galimybė keistis profesinėmis žiniomis apie gestų kalbos žodyno rengimą: mūsų Gestotyros centro darbuotojai pristatė lietuvių gestų kalbos žodyną, jo rengimo principus ir kriterijus, detaliau analizavo gestų aprašus bei sakinių parinkimo metodiką. Taip pat buvo pristatytas naujai kuriamo žodyno prototipas, aptarti ieškomi sprendimai, funkcionalumo naujovės ir iššūkiai. Komanda išsamiai susipažino su danų gestų kalbos žodyno rengimo istorija, principais, kriterijais, iškylančiais iššūkiais bei taikomais sprendimais. Dėmesys skirtas ir danų gestų kalbos tekstynui – būtent tekstynu grindžiamas žodyno rengimo modelis taikomas Danijoje, kitaip nei šiuo metu Lietuvoje.
Stažuotės metu buvo siekiama šių tikslų: • išanalizuoti aprašomojo pobūdžio gestų kalbos žodynų struktūrą ir metodologiją; • susipažinti su tekstyno anotavimo ir duomenų išgavimo principais; • aptarti darbo eigą, siejančią tekstyno medžiagą su leksikografiniais duomenimis; • praktiškai išbandyti anotavimą naudojant ELAN ir iLex programas; • susipažinti su redagavimo procesais, duomenų bazių valdymu, žodyno straipsnių struktūra, paieškos funkcionalumu ir metaduomenų sistema; • diskutuoti apie iššūkius, kokybės kontrolės procesus ir tolesnes žodyno plėtros perspektyvas. Gestotyros centro specialistės atliko praktines užduotis su ELAN programa bei susipažino su žodynų ir tekstynų rengėjų plačiai naudojama iLex sistema, kuri Lietuvoje dar nėra taikoma. Pasak Gestotyros specialistų, tai buvo pirmieji tokio pobūdžio specializuoti mokymai lietuvių gestų kalbos žodyno rengėjams. Užmegzti vertingi profesiniai ryšiai, įgyta naujų teorinių ir praktinių žinių, perimta geroji tarptautinė patirtis. Stažuotės metu buvo praplėsti ne tik moksliniai horizontai, bet ir susipažinta su danų gestakalbių, kurčiųjų gyvenimu, kasdiena Kopenhagoje. Pavyzdžiui, aplankyta Danijos kurčiųjų asociacija (ankstesnis jų pastatas), kur dabar likęs muziejus, taip pat susipažinta ir su kurčiųjų bažnyčios komanda ir jos veikla, kalbėtasi su kurčiąja pastore apie iššūkius, veiklas, kurčiųjų bendruomenės poreikius.
„Tikimės, kad įgytos žinios prisidės prie kryptingo ir kokybiško lietuvių gestų kalbos žodyno atnaujinimo, padės užtikrintai plėtoti jo tobulinimo procesus ir sustiprinti specialistų kompetencijas. Taip pat tikime, kad ši patirtis sudarys prielaidas Lietuvoje plėtoti gestų kalbos tekstyną, jo medžiagą sistemingai anotuoti ir analizuoti pasitelkiant šiuo metu Lietuvoje dar netaikomus įrankius (iLex programą). Įgytos žinios reikšmingai prisidės ir prie vertimo studijų programos turinio plėtros bei būsimų specialistų rengimo kokybės stiprinimo“, – teigia stažuotę organizavusi Gestotyros centro vadovė A. Teresė.
