Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto Pradinio ugdymo pedagogikos studijų programos studentės šių metų gruodžio 4 d. pristatė savo mokslinius tyrimus 14-ojoje tarptautinėje studentų mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Jaunimas besikeičiančioje visuomenėje“.
Visus keturis tyrimus studentėms padėjo parengti Fakulteto Studentų mokslinės draugijos vadovė dr. doc. Renata Kondratavičienė. Studentės nagrinėjo aktualias pradinio ugdymo temas – nuo sveikos mitybos raštingumo iki 1–2 klasių mokinių matematikos mokymosi iššūkių. Darbai atskleidė tiek akademinę studenčių brandą, tiek jų gebėjimą tyrinėti realias ugdymo situacijas ir remtis šiuolaikinėmis didaktinėmis praktikomis.
Pradinio ugdymo pedagogikos studijų programos 2 kurso studentės Viltė Pilibaitytė ir Sandra Martinkėnienė savo tyrimuose analizavo, kaip integruotos sveikos mitybos veiklos, paremtos „FoodEducators“ metodika ir mąstymo įrankiu Matau–Galvoju–Svarstau, keičia 2 ir 4 klasės mokinių supratimą apie subalansuotą mitybą. V. Pilibaitytė nustatė, kad antrokai prieš pamoką sveiką mitybą dažniausiai siejo su pavieniais produktais ar draudimais, o po integruotos gamtos mokslų veiklos jų samprata išsiplėtė: mokiniai pradėjo įvardyti maisto grupes, proporcijas, energinę vertę ir ryšį su emocine savijauta. S. Martinkėnienė pastebėjo panašią tendenciją ketvirtokų grupėje – po veiklų mokiniai daug tiksliau įvardijo maisto produktų grupes, suvokė „sveikos lėkštės“ proporcijas, pradėjo vartoti baltymų, angliavandenių ir vitaminų sąvokas. Mokinių kurti koliažai ir užduotys atskleidė gebėjimą praktiškai taikyti mitybos principus, o vizualaus mąstymo metodai tapo esmine atrama formuojant gilesnį ir labiau argumentuotą sveikos gyvensenos supratimą.
3 kurso Pradinio ugdymo studijų programos studentės Edita Skamarakienė ir Vaida Konsevičienė tyrimuose analizavo pradinių klasių mokinių matematikos mokymosi sunkumus, atskleisdamos skirtingų klasių specifiką ir bendras tendencijas. E. Skamarakienė, išanalizavusi dviejų Vilniaus mokyklų antrokų diagnostinio matematikos testo rezultatus, nustatė, kad mokiniai gana gerai atlieka bazinius skaičiavimo veiksmus, tačiau itin dažnai susiduria su sunkumais spręsdami tekstinius ir kelių žingsnių uždavinius: jie remiasi paviršiniais žodžiais („liko“, „daugiau“, „mažiau“) ir patiria sunkumų planuodami veiksmų seką. Tyrimas atskleidė glaudų ryšį tarp skaitymo supratimo, darbo atminties ir matematinio samprotavimo bei būtinybę kryptingai mokyti problemų sprendimo strategijų. V. Konsevičienės tyrimas papildė šias įžvalgas pirmos klasės kontekste: apklaususi 21 pradinių klasių mokytoją, studentė išskyrė dažniausius pirmokų sunkumus – skaičiaus sandaros supratimą, perėjimą per dešimtį, žodinių uždavinių analizę, dėmesio reguliavimą ir labai skirtingą mokinių darbo tempą. Mokytojai nurodė, kad intuityviai taiko įrodymais grįstas strategijas, tokias kaip manipuliacijos, konkretaus–vaizdinio–abstraktaus (KVA) seka, uždavinių schemų braižymas, formuojamasis vertinimas ir žaidybinimas, tačiau vis dar jaučia didelį metodinės, vizualinės ir diferencijavimo priemonių poreikį.
Apibendrindama šiuos darbus, vadovė dr. doc. Renata Kondratavičienė akcentavo bendrą visų tyrimų ašį ir jų reikšmę mokinių mokymosi pažinimui:
„Šių metų studenčių pranešimai ne tik pristato reikšmingas įžvalgas, bet ir labai aiškiai atskleidžia vieną bendrą tendenciją – vaikai mokosi geriausiai tada, kai mato, galvoja ir svarsto. Nesvarbu, ar kalbame apie maisto pasirinkimus, ar apie matematinį mąstymą – mokiniams svarbu suprasti, kaip jie mąsto ir kodėl priima sprendimus. Didžiuojuosi studentėmis, kurios gebėjo pritaikyti šiuolaikines didaktines strategijas ir savo tyrimais prisidėjo prie mūsų fakulteto kuriamos tyrinėjančios, reflektuojančios pedagogų bendruomenės.“
Keturi Pradinio ugdymo studijų programos studenčių tyrimai ne tik atskleidė jų pasirengimą ir gebėjimą analizuoti mokinių mokymosi procesus, bet ir tapo reikšmingu indėliu į Pedagogikos fakulteto akademinę veiklą. Šie darbai patvirtina, kad kryptingas mokslinių tyrimų integravimas į studijas ugdo būsimus mokytojus, gebančius matyti, tyrinėti ir kurti pažangų ugdymą.
